Kęstutis Girnius. Viena bėda – ne bėda

Lietuva grumiasi su trimis krizėmis – nelegalių migrantų, pandemijos, politinio chuliganizmo. Migrantų krizė iš esmės suvaldyta. Į Lietuvą besiveržiančių bėglių skaičius mažėja iki nulio, smarkiai apribotos jų galimybės patekti į Baltarusiją, taigi ir į Lietuvą. Lietuvoje tebėra keturi tūkstančiai migrantų, kuriuos reikia apgyvendinti, pamaitinti, daugumą sugražinti į jų kilmės šalis. Visa tai brangiai kainuos, nors nemažai išlaidų padengs Europos sąjunga (ES). Ne visi atvykėliai susitaikys su savo likimu, jie protestuos, mėgins pabėgti iš stovyklų, sukels nemalonumų. Bet tai nesukelia rimtos grėsmės, jų metami iššūkiai įveikiami.

Pandemija tęsiasi, pastaruoju metu COVID – 19 suserga vis daugiau žmonių. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, stebinančiai didelis procentas žmonių atsisako skiepytis, nors tuo jie stato į pavojų savo bendrapiliečius su ramiausia sąžine ir begaliniu abejingumu. Idealiomis sąlygomis būtų galima sukurti nevakcinuotųjų respubliką, kurioje gyventų tik tie ir visi tie, kurie atsisako skiepytis. Ši respublika netaps tikrove, tad Vyriausybė turi imtis kitų veiksmų.

Kadaise įvedusi griežtus, mano nuomone, perdėm griežtus apribojimus, ji dabar delsia, ketina įvesti naujus apribojimus nuo koronaviruso nepasiskiepijusiems žmonėms tik nuo rugsėjo 13-osios. Nevalia laukti keturias savaites besiviliant, kad pandemija neįgis pagreičio, naujai sergančių skaičius neviršys tūkstančio per dieną. Gal galima skirti savaitę ar dvi diskusijoms, suteikti progą visuomenei pasisakyti, atskleisti kai kurių siūlymų trūkumus. Bet mėnuo – per ilgas laikotarpis. Šiais klausimais niekada nebus konsensuso, verslui apribojimai visada bus per daug drakoniški, tad dabar reikia ryžtingai veikti.

Kalbos apie visuomenės suskirstymą į dvi supriešintas stovyklas yra klaidinančios. Nesąžininga siūlomus suvaržymus lyginti su nacių draudimais. Itin lengva išvengti suvaržymų – reikia tik skiepytis. Taip, nepasiskiepusiųjų laisvė bus varžoma, bet visi įstatymai varžo laisvę. Neleidžiama Kauno ar Vilniaus gatvėmis važiuoti 100 km. per valandą greičiu, nors yra norinčių tai daryti. Draudžiama, nes stato kitus į pavojų, kaip daro tie, kurie atsisako vakcinuotis. Čia jų pasirinkimas, bet pasirinkimas kol kas be rimtesnių pasekmių jiems patiems. Vyriausybės pasyvumas sunkiai suprantamas, ko gero, ir nepateisinamas pasiskiepusiųjų atžvilgiu. Be to, ryžtingas žingsnis siųstų signalą potencialiems politiniams chuliganams, kad jų pastangos įbauginti valdžią bus bergždžios.

Gal dar anksti kalbėti apie politinio chuliganizmo krizę. Riaušės prie Seimo rūmų kol kas vienkartinės, bet akivaizdžiai kaupiasi kai kurių gyventojų sluoksnių įniršis bei ryžtas nepaisyti valdžios nurodymų. Derinami kai kurie veiksmai, nors neaišku, kokiame lygmenyje, kokioje apimtyje ir kieno ranka. Kyla trumpalaikiai ir ilgalaikiai iššūkiai. Svarbu, kuo greičiau įrodyti, jog bus baudžiama už smurtavimą. Nereikėtų mėnesiui ar net dešimčiai parų suimti kai kurių riaušininkų, veikiau reikia juos visus paleisti už užstatą ir su apykoje, bet užtikrinti, kad jie būtų greitai teisiami ir nuosprendžiai paskelbti iki rugsėjo ar spalio pabaigos.

Čia nesudėtingos bylos. Jei kaltinamieji pažeidė įstatymus ir tai teisme įrodyta, reikia juos nubausti; jei nėra patikimų įrodymų, reikia juos išteisinti. Teismai turi būti operatyvūs. Nevalia leisti nei prokurorams, nei kaltinamųjų advokatams ir ypač teisėjams dirbtinai vilkinti bylų, kaip jie įpratę daryti. Vienintelė išimtis, jei įtariama, kad žmogus buvo riaušių kurstytojas ir organizatorius. Tuo atveju byla sudėtingesnė, reikia nuodugnesnių tyrimų.

Ilgalaikis iššūkis – sustabdyti visuomenės radikalėjimą, neutralizuoti potencialius maištininkus, kaip kai kuriuos „Šeimos gynimo maršo“ dalyvius ir kitus, kurie jaučiasi užmiršti, nepaisomi, valdžios neišgirsti. Būtų apmaudu, jei Lietuvoje išsivystytų Vokietijos AfD (Alternative fuer Deutschland) ar Prancūzijos M. Le Pen vadovaujamos Nacionalinio Susivienijimo (Rassemblement national) atitikmuo. Tai iššūkis ne tik valdančiajai koalicijai, bet visoms didesnėms politinėms partijoms. Būtina kalbėtis su šiomis nenuoramomis, išklausyti jų nuomones, atsižvelgti į jų norus, jei įmanoma, juos patenkinti.

Šitoks dialogas turi savo pavojus, privalu atsispirti pagundai paversti juos sąjungininkais nereikalaujant, kad jie atsisakytų nedemokratiškų nuostatų ir neleistinų veiksmų. Ir Darbo partija, ir „valstiečiai“ flirtavo su demonstrantais, bet V. Uspaskichas ir S. Skvernelis greitai pasmerkė smurtą. Neaišku, kokios bus partijų nuostatos artėjant kitiems Seimo rinkimams, ar bus pataikaujama radikalams, stengiantis laimėti jų palaikymą.

Šiomis aplinkybėmis itin svarbu gerbti visų pilietines teises, nepasiduoti draudimų aistrai. Birželį R. Šimašius savavališkai neišdavė leidimo „Šeimos gynimo maršui“ organizuoti Vilniuje, neleista LGBT teisių rėmėjams rengti eitynes Kaune. Abiem atvejais pažeista piliečių susirinkimo laisvė. Trečiadienį Vilniaus savivaldybė pranešė atšaukianti suderintus leidimus gyventojų susirinkimams. Artimiausias susirinkimas, kuriam išduotas leidimas, numatytas rugsėjo 10 dieną., ir manoma, kad jį organizuoja vienas iš „Šeimos gynimo maršo“ organizatorių, tad gali prasiveržti smurtas. Net šiomis aplinkybėmis nevalia uždrausti renginio ir pažeisti dalyvių teises, bet privalu sutelkti pakankamai policininkų viešajai tvarkai ir rimčiai užtikrinti. Neleistina keliems šimtams chuliganų paralyžiuoti sostinę ir valstybę.

Baimės akys didelės. Negalima paneigti galimybės (pabrėžiu – galimybės), kad neramumai yra derinami ir kad tai daro Rusija ar Baltarusija. Bet reikia kalbėti atsakingai. Vėl suklupo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, teigusi, jog riaušės Vilniuje ir neramumai migrantų stovykloje Rūdininkų poligone, Šalčininkų rajone, buvo organizuota ir koordinuota akcija. Jos nuomone, tai „gerai organizuota antivalstybinė veikla“. Ji eilinį kartą nepateikė jokių įrodymų. Manytum, kad po kokių devynių mėnesių savo poste Bilotaitė suprastų, jog pirma reikia pagalvoti ir tik tada kalbėti, o ne atvirkščiai; ir būtina kalbėti faktų kalba, be perdėjimų ir isterijos priepuolių.

Panašiai prabilo paprastai santūresnė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė. Komentuodama kibernetinę ataką prieš ministeriją, riaušes prie Seimo ir neramumus Rūdninkuose, ji teigė, kad „per daug sutapimų, kad jie būtų atsitiktiniai.“ Bet VSD vadovas tvirtino, kad institucija kol kas neturi duomenų, jog riaušės Vilniuje ir neramumai Rūdninkuose galėjo būti susiję, o krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerijos susirašinėjimai buvo pavogti pernai.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.