Kodėl D. Trumpui ir Kim Jong Unui neskirta Nobelio taikos premija? M. Šešelgytės komentaras

Pastaraisiais metais Nobelio taikos premija skiriama organizacijoms ar judėjimams, akcentuojantiems tam tikras aktualias problemas. Šiemet visų nuostabai tarp galimų kandidatų į Nobelio taikos premiją buvo minimi JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės bei Pietų Korėjos lyderiai. Tačiau, pasak politologės Margaritos Šešelgytės, šių asmenų įvardijimas kaip galimų kandidatų premijai gauti greičiausiai buvo tik pajuokavimas.

„Nobelio taikos premijos laureatų būta įvairių: ir Martinas Lutheris Kingas, ir Nelsonas Mandela, ir Motina Teresė. Taip pat dažnai gauna organizacijos, kaip antai Europos Sąjunga arba Cheminio ginklo draudimo organizacija užpraeitais metais. Praeitais metais gavo judėjimas už branduolinio ginklo uždraudimą. Tai, ko gero, priklauso nuo laikmečio, kas tuomet yra aktualu.

Nobelio taikos premija suteikia galimybę kalbėti, aktualizuoti tam tikrą problemą. D. Trumpas buvo, kiek supratau, daugiausiai įvardijamas lažybų bendrovių kaip vienas iš kandidatų. Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama kaip asmuo yra gavęs apdovanojimą. Tiems, kurie tiki, kad D. Trumpas yra dar geresnis, tai suteikia jiems pagrindo kalbėti, kad jis galbūt galėtų gauti [premiją – red.]“, – svarstė VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja M. Šešelgytė.

Pasak politologės, D. Trumpo inicijuotas pasitraukimas iš tarptautinių sutarčių – Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir susitarimo su Iranu – neduoda pagrindo manyti, kad D. Trumpas prisideda kovojant už tarptautinę taiką.

M. Šešelgytės manymu, jei Nobelio taikos premija būtų buvusi skirta Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui ir Pietų Korėjos lyderiui Moon Jae Inui, tai toks sprendimas būtų diskreditavęs šią premijos skyrimo instituciją.

Nobelio taikos premija penktadienį skirta chirurgui Denisui Mukwege iš Kongo Demokratinės Respublikos ir žmogaus teisių gynėjai iš Irako Nadiai Murad už pastangas kovojant prieš seksualinį išnaudojimą kariniuose konfliktuose.

„Ši problema yra labai aktuali ir daug moterų konfliktų zonose nuo jos nukenčia tiek Afrikoje, taip pat ne tokiuose tolimuose regionuose, pavyzdžiui, Balkanų konflikto metu buvo labai daug nukentėjusių moterų. Mes Vakarų visuomenėse gyvename saugų gyvenimą ir, deja, apie tuos dalykus mažai žinome. Ko gero, domisi tik tie, kurie užsiima tyrimais bei tarptautinės organizacijos“, – sakė M. Šešelgytė.

Daugiau apie tai – pokalbio įraše.

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.