L. Jonavičius. Apkalta Donaldui Trumpui gresia nuolat, bet kol kas „sistema susitvarko“

Pasak LŽ kalbinto politologo Lauryno Jonavičiaus, „Paradise papers“ sukeltas naujas skandalas dėl Donaldo Trumpo aplinkos žmonių galimo susisaistymo su Rusija, nebūtinai reiškia, kad Maskva kontroliuoja jame figūruojančius asmenis. Vienas po kito patiriami smūgiai nuolat verčia mąstyti apie apkaltos JAV prezidentui tikimybę, tačiau amerikietiškoji politinė sistema kol kas susitvarko su ekscentriškuoju prezidentu ir mažiau radikaliomis priemonėmis.

Naujausias smūgis Donaldo Trumpo administracijai – kaltinimai, kuriuos žiniasklaida metė prekybos sekretoriui Wilburui Rosui. Teigiama, kad jis per ofšorines schemas yra finansiškai susijęs su Rusijos energetikos koncernu „Sibur“, artimu aukščiausiems Maskvos ešelonams. Pasak politologo Lauryno Jonavičiaus, pati savaime, tokia sąsaja dar nereiškia, kad Wilburas Rosas vykdo politinę Maskvos arba kad tai patvirtina Rusijos „sąmokslą“ su Donaldo Trumpo administracija.

Anot politologo, šiandien nuolatos skelbiama informacija apie esamus ar nesamus Donaldo Trumpo aplinkos žmonių ryšius su Rusija, bet greičiausiai tokie ryšiai nėra naujiena, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad Wilburas Rosas į politiką atėjo iš verslo. „Galima manyti, kad JAV anaiptol ne pirmą sykį atsirado tokie ryšiai, kurie visai gali būti nesusiję su politika. Tikėtina, kad tai verslas dėl verslo, dėl „Pinigų darymo“, – svarstė Laurynas Jonavičius.

Kaip teigia Laurynas Jonavičius, bet kuris verslininkas nuolat ieško būdų uždirbti kuo daugiau pinigų ir naudojimasis ofšorų paslaugomis tai tik patvirtina. „Jei yra galimybė mokėti mažiau mokesčių – jomis naudojamasi. Galime kelti klausimą, ar taip elgtis sąžininga, bet ar yra tokia valstybė, kurioje visi būtų sąžiningi. Mokesčių lengvatų zonų paslaugomis naudojasi ir britų ir vokiečių, ir kitų valstybių verslininkai“, – sakė Laurynas Jonavičius.

Problema šiandien kyla todėl, kad santykiai su Rusija yra prasti, JAV baiminasi galimo Maskvos kišimosi į jų reikalus. Pagrindo nerimauti yra visada, nes posovietinei Rusijai užkulisiniai finansiniai ryšiai ir įtakos per juos skleidimas tapo įprastu dalyku, o tokiais ryšiais susisaistę politikai gali tapti „aktyviųjų priemonių“ taikiniais. „Tai teigia ir transimperinės Rusijos teorijos šalininkai, tvirtinantys, kad Rusija perkelia jos viduje įprastą santykių modelį („blatų“, „otkatų“ ir kita) į kitas valstybes, įskaitant ir Vakarų, kad atgautų po SSRS žlugimo prarastą įtaką“, – LŽ sakė politologas. Tačiau visai tikėtina, kad iš verslo atėję Donaldo Trumpo komandos nariai, kadaise megzdami verslo santykius su Rusija, svarstė apie Maskvos imperinių ambicijų pavojų.

„Gali būti, kad jie to nesupranta ir šiandien, o tai jau pavojingiau“, – teigė Laurynas Jonavičius. Visgi, politologo nuomone, dauguma panašių ryšių kadaise buvo užmegzti ne politiniais, o verslo tikslais: „turtingi rusai taip pat veda savo pinigus į ofšorus ne tam, kad paskui darytų politiką kitose šalyse, o tam, kad apsaugotų juos nuo Kremliaus – gali atimti“.
Be to, atsižvelgiant į tai, kokie blogi šiuo metu yra Vašingtono ir Maskvos santykiai ir kaip atidžiai stebimi bet kokie galimi amerikiečių politikų ryšiai su Rusija, Maskvai labai sudėtinga mėginti pasinaudoti tokiais ryšiais siekiant politinių tikslų. Pasiekiamas trumpalaikis efektas: panašūs skandalai kelia suirutę ir susipriešinimą JAV, kas yra daugiau ar mažiau naudinga Rusijai.

LŽ paklaustas, ar skandalai vidaus politikoje gali lemti tai, kad Donaldas Trumpas gali „pasinerti“ į jų gesinimą ir apleisti kai kuriuos užsienio politikos klausimus, pavyzdžiui, Baltijos regiono atžvilgiu, politologas teigė, kad Donaldo Trumpo „užimtumas“ tikrai gali jį atitraukti nuo kitų klausimų. Nepaisant to, Vašingtono užsienio politikos kursas greičiausiai nepasikeistų, nes jis priklauso ne tik nuo prezidento, bet ir nuo likusio politinio elito, pavyzdžiui, Kongreso narių, kurie dabar neims netikėtai keisti ilgamečių savo pozicijų. Anot politologo, tai neblogai iliustravo ir paskutinysis Rusijos sankcijų paketas, kurį Kongresas ne tik patvirtino, bet ir surišo prezidentui rankas, priversdami jį patvirtinti.

„Jei Donaldas Trumpas asmeniškai mūsų regionui skirs mažiau dėmesio, veikiausiai nepajusi nei labai neigiamo, nei labai teigiamo poveikio. NATO ir Vašingtonas vykdo pakankamai nuoseklią politiką šiuo klausimu“, – sakė Laurynas Jonavičius. Be to, priminė politologas, net jei Donaldas Trumpas ir norėtų staiga „sureguliuoti“ visus nesutarimus su Rusija, santykiai yra tokie blogi, kad šiuo metu sunku net įsivaizduoti, kaip tai būtų įmanoma padaryti: „Kai amerikiečiai ginasi nuo galimo Rusijos kišimosi į jų vidaus politiką, negi jie galėtų mąstyti, kad štai mus spardo iš vidaus, o mes eikim ir bandykim susitaikyti?“

Wilburo Roso skandalas – toli gražu ne pirmas toks smūgis Donaldo trumpo administracijai ir kaip ir kiekvieno tokio skandalo metu, vis iškyla JAV prezidento apkaltos galimybės klausimas. „Klausimas kada gi tai įvyks nuolat sukasi galvoje, tačiau ar kas nors turi pakankamai svarių įrodymų, kad JAV prezidentas sąmoningai vėlėsi į sandėrius su Maskva?“, – klausė politologas.

„Donaldas Trumpas pats atėjo į politiką tuo sukeldamas skandalą, bet ar JAV politinei sistemai reikia dar vieno didžiulio skandalo? Juk prezidento apkalta būtų didelis sukrėtimas tai pačiai sistemai“, – teigė Laurynas Jonavičius. Jo nuomone, amerikiečių politinis elitas kol kas demonstruoja, kad pakankamai efektyviai susitvarko su Donaldo Trumpo ekscentriškumu ir radikalių žingsnių būtinybės bent jau kol kas nėra. „Apkalta lyg ir nuolat kybo ore, tačiau tikriausiai ir pats Donaldas Trumpas tai supranta ir elgiasi atitinkamai“, – LŽ teigė politologas.

Perspausdinta iš lzinios.lt