L. Kojala. Donaldas Trumpas Lietuvos nenustūmė į paraštes

Netrukus bus metai, kai Donaldas Trumpas stovi prie galingiausios pasaulio valstybės vairo. Nors dėl jo išrinkimo JAV prezidentu Lietuvoje būta nemažai nerimo, Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos teigimu, nuogąstauti vertusi D. Trumpo retorika nevirto konkrečiais sprendimais.

Šiuo metu Harvardo universitete (JAV) studijuojančio politologo vertinimu, D. Trumpo administracijoje svarbias pozicijas užima žmonės, žinantys apie mūsų regiono problemas bei kylančius iššūkius, ir kuriems esame svarbūs. „Esame JAV sąjungininkų gretose, ir tai nesikeičia“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Įvaizdis susvyravo

– Daugiau nei prieš metus JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas. Dėl jo, kaip naujojo galingiausios pasaulio šalies vadovo, būta daug nerimo. Kaip šiandien jo prezidentavimas vertinamas Amerikoje?

– Amerika yra labai susiskaldžiusi. Bendri prezidento D. Trumpo populiarumo balai labai žemi – pozityviai vertinančiųjų skaičius siekia tik apie 35 proc. ir yra žemiausias baigiantis pirmiesiems prezidento kadencijos metams JAV istorijoje. Bet jis vis dar turi gana daug ištikimų rinkėjų – trys ketvirtadaliai Respublikonų partijos narių yra patenkinti D. Trumpo darbu, tačiau tarp Demokratų partijos rinkėjų šis skaičius siekia vos kelis procentus.

Tai suprasdamas D. Trumpas nevengia poliarizuojančių pareiškimų, kaltina žiniasklaidą „fake news“ sklaida, teigia, kad jam neleidžiama dirbti. Tai – hiperbolizacija, bet reikia pripažinti, jog dalis jam tenkančios viešos kritikos taip pat būna perdėta.

Stebėtinas ir pats faktas, kiek prezidentas praleidžia laiko dalydamasis žinutėmis socialiniame tinkle „Twitter“ – daugelis jų būna kontroversiškos. Sunku rasti analogų tokiam komunikavimo būdui.

Kita vertus, akivaizdu, kad D. Trumpas bando prisitaikyti prie pareigų. Kalbama, kad jis įsivaizdavo prezidentą turint daugiau galių, tačiau praktikoje susiduria su demokratine realybe – JAV prezidentas nėra visagalis, nes veikia „stabdžių ir atsvarų“ sistema. Kitaip tariant, kitos institucijos – pradedant partijomis, biurokratiniu aparatu, Kongresu ir teismais – neleidžia įsivyrauti kraštutinumams. Todėl pastaruoju metu D. Trumpas vis geriau suvokia žaidimo taisykles, skiria daugiau dėmesio bandydamas gauti kitų svarbių veikėjų pritarimą savo pasiūlymams. Kitaip, kaip jis jau įsitikino, jie tiesiog bus atmesti. Tai šiek tiek keičia ir jo elgesį, kuris, nors ir ne visada, tampa panašesnis į įprastą „prezidentinį“ stilių. Pavyzdžiui, kai jis skaito iš anksto patarėjų parengtą kalbą, o ne tiesiog improvizuoja.

– Nemažai būgštavimų dėl D. Trumpo išrinkimo prezidentu buvo ir Europoje, taip pat Lietuvoje. Kaip klostosi santykiai tarp Vašingtono ir svarbiausių Senojo žemyno sostinių, Vilniaus?

– Išrinkus D. Trumpą, JAV įvaizdis pasaulyje susvyravo. Tų, kurie sako, jog pasitiki JAV prezidentu, paskutiniais Baracko Obamos darbo metais buvo vidutiniškai 64 procentai. Išrinkus D. Trumpą, per pirmus šešis mėnesius rodiklis smuko iki 22 procentų. Kalbu apie 37-iose valstybėse atliktą „Pew“ tyrimą, kuriame nuomonę išsakė svarbių JAV sąjungininkių – Vokietijos, Švedijos, Kanados, Australijos – piliečiai.

Turbūt to ir buvo galima tikėtis žinant kontroversiškus D. Trumpo pažadus rinkimų kampanijos metu, atvirą kritiką Europos ir kitų valstybių atžvilgiu bei faktą, kad į politiką jis žengė neturėdamas jokios politinės patirties. Tad niekas nežinojo, ko iš jo tikėtis. Šiuos nuogąstavimus dar labiau sustiprino kai kurie jo sprendimai – pavyzdžiui, pasitraukimas iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, kuriame dalyvauja beveik visos pasaulio valstybės; mažai pritarimo tarptautiniu mastu sulaukė ir siūlymas į Jeruzalę perkelti JAV ambasadą Izraelyje.

Kalbant apie mūsų regioną, daugiausia nerimo pradžioje kėlė D. Trumpo kritika NATO ir perdėtai šilti komentarai Vladimiro Putino atžvilgiu. Bet jau pirmi konkretūs naujos administracijos žingsniai, ypač aukščiausių pareigūnų paskyrimai, nuteikė pozityviau – pradedant Valstybės departamento diplomatais, dirbsiančiais su Europa ir Rusija, baigiant gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu. Šias pareigas eina žmonės, kurie puikiai suvokia grėsmes mūsų regione ir sąjungininkų svarbą.

Tad nuogąstauti vertusi retorika nevirto konkrečiais sprendimais: D. Trumpas, nors ir neišraiškingai, patvirtino JAV įsipareigojimą ginti sąjungininkus, o drastiškų Kremlių džiuginančių žingsnių tikrai nežengė. Netgi priešingai – sprendimai didinti JAV gynybos biudžetą, eksportuoti dujas į Europą, griežtinti sankcijas dėl Kremliaus kišimosi į JAV rinkimų procesą ir agresiją

Ukrainoje Rusijoje buvo sutikti kritiškai. Tiesa, klausimas, kiek šiems sprendimams – ypač naujoms sankcijoms – pritarė pats prezidentas, o kiek tai buvo kitų institucijų iniciatyvos ir spaudimo rezultatas. Atrodo, jog Kongresas siekė kiek įmanoma labiau įsprausti prezidentą į rėmus, kad jis nenuolaidžiautų.

Lietuva, manau, situaciją vertina racionaliai ir pasitiki JAV. Tokios pozicijos ir turėtume laikytis.

Tema, „išsiurbusi deguonį“

– Rinkimus D. Trumpas laimėjo su šūkiu „Paverskime Ameriką vėl didžia!“ Jūsų nuomone, kaip jam sekasi tai įgyvendinti?

– Visų pirma, nemanau, kad Amerikoje situacija buvo tokia drastiškai negatyvi, kaip kartais atrodė kampanijos metu. Tai šalis, kuri, kaip ir visos kitos, turi įvairių problemų, tačiau tebėra pasaulio ekonomikos variklis ir esminis Vakarų pasaulio saugumo garantas. Be to, jos ekonomika sparčiai atsigavo po globalios finansų krizės ir yra stabiliai auganti.

D. Trumpas kampanijos metu ypač sėkmingai apeliavo į tą rinkėjų segmentą, kuris jautėsi elito atstumtas ir nevertinamas. Pavyzdžiui, žmones, kurių pajamos stagnuoja. Yra tyrimų, kurie rodo, kad vidurinės klasės pajamos pastaruosius du dešimtmečius faktiškai neaugo. Be to, daug kalbėta apie tuos amerikiečius, kurie apskritai neteko darbo. Dėl to dažnai girdėjome jį kaltinant Kiniją perviliojus JAV kompanijas, kurios dėl pigesnės darbo jėgos ten įsteigė filialus ir perkėlė darbo vietas.

D. Trumpas žadėjo būti pirmiausia JAV vidaus prezidentu, kuris galbūt mažiau reikšis užsienio politikoje ir daugiau dėmesio skirs šiems ekonominiams klausimams. Tai matyti ir iš jo kelionių – prezidentas daug keliauja po įvairias JAV valstijas, susitinka su rinkėjais.

Ar tai sėkminga strategija, priklausys nuo to, kaip seksis įgyvendinti žadamas reformas. Viena tokių – mokesčių reforma – gali būti priimta dar iki naujų metų. Tai būtų didelė pergalė ir galimybė pareikšti, kad prezidentas dirba efektyviai. Žinoma, dėl reformos įtakos – t. y. ar ji praktiškai pagelbės sudėtingoje situacijoje esantiems žmonėms, ar tik sumažins mokesčius didiesiems verslams – nuomonės skiriasi. Bet kuriuo atveju D. Trumpas turi naudotis santykinai palankia politine situacija, nes tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate dabar dominuoja jo Respublikonų partija. Jau kitais metais, po rinkimų, ši situacija gali pasikeisti – jeigu bent vienoje šių institucijų įsivyrautų oponuojantys demokratai, D. Trumpui įgyvendinti savo pažadus taptų daug sudėtingiau.

– Vašingtone vyksta tyrimas dėl galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus, D. Trumpo patikėtinių ryšių su rusų pareigūnais. Kuo tai gali baigtis? Kiek tai turi įtakos prezidento administracijos įvaizdžiui Amerikoje?

– Neseniai būnant Niujorke vienas žymus profesorius man pasakė, kad ši tema yra „išsiurbusi visą deguonį“ iš JAV žiniasklaidos ir visuomenės. Būnant ten tikrai susidaro toks įspūdis.
Nėra daug faktinės informacijos nei apie tai, kaip Kremlius kišosi į JAV prezidento rinkimus, nei kokios (jei apskritai buvo) D. Trumpo kampanijos sąsajos su Rusijos valdžios sluoksniais. Šioje stadijoje tai natūralu, nes teisėsauga aiškinasi aplinkybes bei vengia atskleisti įslaptintą informaciją. Bet kartu atsiveria plati terpė spekuliacijoms ir svarstymams, kurie, manau, vargina visuomenę.

Svarstymai, kuo tai gali baigtis, varijuoja nuo visiško kaltinimų subliūškimo iki apkaltos prezidentui. Tikėtina, kad tyrimo išvadų dar teks palūkėti, tad Baltuosius rūmus šis šešėlis dar kurį laiką persekios. Bet konkrečių įrodymų, kad prezidentas buvo tiesiogiai veikiamas Kremliaus, taip pat kol kas nepateikta.
Lietuva – tarp sąjungininkų

– JAV prezidento administracija rodo nemažai dėmesio rytinėms NATO valstybėms. D. Trumpas Varšuvoje, viceprezidentas Mike’as Pence’as – Taline, o gynybos sekretorius J. Mattisas Vilniuje patvirtino Amerikos įsipareigojimus mūsų saugumui. Ar iš tiesų galime būti ramūs, kad Vašingtono pozicija dėl to nepasikeis?

– Iš tiesų, tiek daug aukščiausio rango vizitų, prie kurių galime priskirti ir ne vieną Kongreso narių apsilankymą, mūsų regione seniai nebuvo. Be to, tenka girdėti, kad mūsų diplomatai sėkmingai randa priėjimą prie aukščiausių naujosios JAV administracijos pareigūnų, kurie noriai gilinasi į mums aktualią problematiką, geopolitinę specifiką. Tam tikra prasme tai padaryti net lengviau nei, pavyzdžiui, B. Obamos laikais, ypač per jo pirmąją kadenciją.

Iš dalies tai lemia jau minėti politiniai paskyrimai – pareigas eina žmonės, kuriems esame žinomi ir svarbūs, daugelis jų patys yra ne kartą viešėję Baltijos šalyse. Tai – be galo svarbu ir nuteikia optimistiškai.

– Vakarų Europoje kalbama, kad negalima visiškai pasikliauti kitais, reikia imti likimą į savo rankas. Kaip šioje situacijoje Lietuvai laviruoti tarp strateginės partnerystės su JAV ir senosiomis Europos Sąjungos (ES) šalimis?

– Lietuva pastaruoju metu sėkmingai laikosi dviejų principų: atlikti namų darbus ir pasitikėti sąjungininkais. Tai galioja tiek NATO, tiek ES kontekste. Pavyzdžiui, 2 proc. nuo BVP gynybai, kuriuos skirsime 2018 metais, yra signalas, kad ne tik prašome sąjungininkų saugumo garantijų, bet ir patys į tai investuojame. Tą patį galime pasakyti ir apie tarptautines misijas, kuriose dalyvaujantys mūsų kariai nuolat sulaukia pagyrų už profesionalumą.

Kalbant apie JAV ir Europos šalių santykius, mes turėtume nepamiršti, kad transtlantinė vienybė tebėra bendras pamatas. Kad ir kokie būtų politiniai nesutarimai ar laikini pasitikėjimo susvyravimai, pasaulyje yra ne tiek daug Vakarų principus ginančių demokratinių valstybių.

Be to, sparčiai auga Kinija, kitos šalys, tad atlaikyti konkurenciją ir apginti savo vertybes galėsime tik veikdami išvien. Todėl Lietuva neturi laviruoti tarp JAV ir senųjų ES narių, o prisidėti prie to, kad būtų tiesiami bendri tiltai.

– Kai kurie politikai mano, kad D. Trumpo prezidentavimo laikotarpis gali būti reikšminga galimybė Lietuvai labiau sustiprinti dvišalius santykius su JAV, daugiašalį bendradarbiavimą. Ar sutiktumėte su tuo? Kaip, kokiose srityse tai padaryti?

– JAV buvo, yra ir bus kertinės Lietuvos sąjungininkės saugumo srityje. Tačiau ne tik joje. Pavyzdžiui, reikšmingą vaidmenį gali atlikti energetika – juk ne veltui kartu su Lenkija šiemet sulaukėme pirmojo suskystintų dujų krovinio iš JAV.

Manau, turime neišsemtų klodų ir akademiniu-ekspertiniu lygmeniu, todėl mokydamasis Harvarde bei lankydamasis žymiausiuose analitiniuose centruose ir pats bandau dirbti šia linkme. Kodėl gi negalėtume pasvajoti apie bendrą kursą ar net akademinę programą su vienu iš elitinių JAV universitetų? Arba glaudesnį pilietinės visuomenės, ekspertinių institucijų bendradarbiavimą, pasirašant susitarimus ir vykdant bendrus projektus? Ypač šiuo metu, kai galime pasiūlyti savo žinias apie regioną, jo saugumą, demokratijos raidos mūsų kaimynystėje perspektyvas.

Nemanau, jog tai priklauso nuo prezidentinio lygmens politikos. Esame JAV sąjungininkų gretose, ir tai nesikeičia, tad turime patys dirbti, kad būtume įdomūs ir patrauklūs, nors ir maži.

– Kaip Vašingtone vertinama Lietuva? Ar JAV politikai supranta mums kylančius iššūkius ir problemas?

– Lietuva yra matoma kaip patikima partnerė ir sąjungininkė. Tačiau mums svarbu išplėsti temų spektrą, kuris gali patraukti dėmesį. Kitaip tariant, nebūti siejamiems vien su Rusijos kontekstu. Pavyzdžiui, Estija sėkmingai naudoja informacinių technologijų kortą, per ją geba save aktualizuoti tiek politiniu lygmeniu, tiek, pavyzdžiui, svarbiausiose žiniasklaidos priemonėse. Amerikiečiams įdomu, kaip estai plėtoja elektronines paslaugas ir pan.

Ir pats su tuo susidūriau, kai Tuftso universitete vedžiau seminarą apie Baltijos regioną. Susirinko gausi auditorija, o klausimų spektras buvo itin platus – nuo, žinoma, saugumo, iki nuostabos, kad turime vieną sparčiausių internetų pasaulyje. Tad turime nuolatos ieškoti galimybių pozityviai pristatyti Lietuvą, paskatinti čia atvykti. Juo labiau kad daugelis atvykusiųjų apie mūsų šalį susidaro puikų įspūdį.

Perspausdinta iš lzinios.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė,  VU TSPMI už jo turinį neatsako.