Laida – Vilniuje, bausmė – Rusijoje: nuteista A.Navalno protestus nušvietusi žurnalistė. Erikos Leonaitės komentaras

Gegužės 5-ąją, Vladimiro Putino inauguracijos išvakarėse, į Rusijos gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų, skanduojančių, kad vėl perrinktas prezidentas „jiems ne caras“. Tuo metu iš Lietuvos tiesioginę laidą, transliuotą Aleksejaus Navalno „Youtube“ kanale, vedusiai žurnalistei Jelenai Malachovskajai teks atverti piniginę: liepos pradžioje Rusijoje ji nuteista už protestų organizavimą.

J.Malachovskaja tviteryje rašė, kad ji gegužės 12 dieną buvo sulaikyta netoli savo buto. Žurnalistės advokatas Aleksandras Golovačas teigė, kad žurnalistė kaltinama nesankcionuotų protestų organizavimu.

A.Golovačas ir du šaltiniai 15min patvirtino, kad J.Malachovskaja ir Leonidas Volkovas laidą vedė būdami Lietuvos teritorijoje, Vilniuje.

Anot žurnalistės advokato, laida buvo transliuojama iš Lietuvos, „nes Rusijos valdžia sistematiškai neteisėtomis priemonėmis trukdo masinių protesto akcijų nušvietimui“.

Liepos 3 dieną Maskvos Tverės teismas priėmė sprendimą, kuriuo J.Malachovskaja nubausta remiantis Rusijos Federacijos administracinės teisės pažeidimų kodekso 1.2 punkto 19.3, 20.2 ir 20.2.2 straipsniais.

Laidos vedėjai skirta 20 tūkst. rublių (272,61 eurų) bauda. Anot A.Golovačo, J.Malachovskaja apskundė šį teismo sprendimą.

15min gautuose teismo dokumentuose teigiama, kad protestų dieną J.Malachovskaja informavo ir ragino žmones dalyvauti renginyje, kuriam nebuvo suteiktas valdžios institucijų leidimas.

„Tokiu būdu transliuodama šią informaciją tinkle „Internet“ tiesioginio eterio metu neapibrėžtam žmonių ratui, Malachovskaja J.V. informavo ir paragino dalyvauti potencialius renginio dalyvius Maskvos mieste vykstančiame renginyje“, – rašoma dokumentuose.

Remiantis teismo sprendimu, į ginamosios argumentus, kad ji tuo metu nebuvo Rusijos teritorijoje, „neatsižvelgiama, nes jie paremti neteisinga teisės normų interpretacija“.

Savo ruožtu A.Golovačas 15min teigė, kad toks sprendimas prieštarauja Rusijos teisei: esą J.Malachovskajos apkaltinti negalima, kadangi ji veikė kitos šalies teritorijoje.

„Tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos argumentus ir priėmė politiškai motyvuotą nuosprendį“, – tikino A.Golovačas.

Gegužės 5-osios protestai „Jis mums ne caras“ išplito į dešimt Rusijos miestų, jų metu policija sulaikė maždaug 1 600 žmonių, įskaitant patį A.Navalną.

Pažeistos žmogaus teisės

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja, tarptautinės teisės ekspertė dr. Erika Leonaitė 15min teigė, kad svarbu ne tai, iš kokios šalies teritorijos buvo transliuojama laida, o tai, kad buvo pažeista J.Malachovskajos teisė į saviraišką.

„Vertinant pagal tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, tai yra akivaizdus saviraiškos teisės ir visuomenės informavimo teisės pažeidimas.

Šiuo atveju žmogus realizuoja teisę informuoti visuomenę apie jai aktualius klausimus, konkrečiu atveju – apie tikrai svarbų klausimą, vykstantį susirinkimą, renginį, jame išsakomas idėjas.

Pagal tarptautinius standartus ir teisę, įskaitant ir standartus, kurie taikomi Rusijos Federacijai, nes ji vis dar yra ir Europos Tarybos narė bei Europos žmogaus teisių konvencijos valstybė, tai – žmogaus teisių pažeidimas.

Net pagal Rusijos konstituciją šie standartai tampa sudedamąja Rusijos teisės dalimi“, – teigė E.Leonaitė.

Anot teisininkės, jei Rusijos teisėsauga yra nusiteikusi persekioti asmenis, jai nerūpi, kurios šalies teritorijoje buvo atlikta, jų vertinimu, nusikalstama veikla. Kaip pavyzdį E.Leonaitė nurodo Lietuvos teisėjams ir prokurorams, tiriantiems Sausio 13-osios įvykius, keliamas bylas.

„Remiantis Lietuvos baudžiamuoju kodeksu, atsakomybė, pavyzdžiui, už pornografijos platinimą ar neapykantos kurstymą, galėtų būti taikoma tiek tuo atveju, jei tokį nusikaltimą įvykdytų užsienietis Lietuvoje, tiek tuo atveju, jei Lietuvos pilietis arba nuolatinis gyventojas padaro nusikaltimą užsienyje“, – situaciją lygino teisininkė.

Vis dėlto E.Leonaitė atkreipia dėmesį, kad J.Malachovskajai buvo taikoma administracinė atsakomybė – kita atsakomybės rūšis.

„Greičiausiai Rusijoje galioja panašus principas: kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už tuos veiksmus, kurių, padarytų už valstybės ribų, pasekmės padarė žalos tai valstybei. Šiuo atveju – Rusijai“, – sakė ji.

Ne pirmas kartas?

Sausio pabaigoje A.Navalno organizuoti protestai taip pat buvo viešinti iš Lietuvos. Vos grįžę į Rusiją, A.Navalno kampanijos atstovas spaudai Ruslanas Šavedinovas ir darbuotoja Kira Jarmyš buvo sulaikyti.

Anksčiau šiemet BNS šaltiniai pranešė, kad opozicionieriaus sąjungininkai sausio 28 dieną vykusius protestus visoje Rusijoje viešino atvykę į Lietuvą, publikuodami tiesiogines transliacijas vaizdo dalijimosi platformoje „Youtube“ ir „Twitter“.

Anot šaltinių, jiems patalpas su įranga suteikė Europos humanitarinis universitetas.

Jungtinių Valstijų dienraštis „The New York Times“ nurodė, jog protestai viešinti iš Lietuvos siekiant, kad transliacijų nesutrikdytų Rusijos policija.

Rusijos teismas už protesto taisyklių pažeidimus paskyrė R.Šavedinovui aštuonias dienas, o K.Jarmyš – penkias dienas arešto.

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.