Lenkijos pavyzdys rodo, kas laukia LRT, jei nacionalinį transliuotoją perimtų valstiečiai ir žalieji [M. Antonovič komentaras]

Valstiečių ir žaliųjų Seime inicijuojama komisija, turinti tirti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansinę ir ūkinę veiklą, ekspertų vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ir įtaką dažnai kritiškam turiniui. Tokie žingsniai primena ir Lenkijoje prieš kelerius metus prasidėjusius antidemokratinius procesus.

Vienas pirmųjų žingsnių, kurių ėmėsi į valdžią Lenkijoje atėjusi Jaroslawo Kaczynskio „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partija, buvo nacionalinės televizijos kontrolės perėmimas. Iš pradžių buvo siūloma naikinti vadovo postą, o jį perduoti Finansų ministerijos valdomai trijų asmenų tarybai.

Visgi, sulaukus pasipriešinimo, galiausiai apsiribota tuo, kad televizijai paskirtas vadovauti J.Kaczynskiui palankus asmuo – Gdansko politikas Jacekas Kurskis. Nacionalinės televizijos naujienų programoje išsyk padaugėjo valdžios darbus giriančios informacijos, pasikeitė ir kanalo programų turinys.

Didžiausias skandalas kilo tada, kai NATO vadovų tarybos susitikimo metu Varšuvoje Lenkijos nacionalinis transliuotojas iškarpė buvusio JAV prezidento Baracko Obamos kritiškas pastabas Lenkijos valdžios veiksmams.

Kontrolę perėmė greitai ir lengvai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, doktoranto Marijušo Antonovičiaus teigimu, Lenkijoje nacionalinės televizijos perėmimas įvyko gerokai lengvesnėmis ir greitesnėmis priemonėmis.

„Jie tiesiog pakeitė nacionalinės televizijos vadovus, kai kuriuos žurnalistus, ir tiek“, – pasakojo politologas.

„Lenkijos valdžia turi didesnius svertus nei Lietuvoje“, – pažymėjo jis. „Matyčiau daugiau ne panašumų, o skirtumų. Mūsiškiai bando išlaikyti tokią legalumo prezumpciją, įvaizdį, kad viskas vyksta tvarkingai, teisiškai“, – pridūrė M.Antonovičius.

Situaciją Lenkijoje sušvelnino tai, kad ten yra mažiausiai trys transliuotojai, pateikiantys rimtesnį politinį turinį. Net ir susidūrę su bandymu perimti nacionalinės televizijos kontrolę, lenkai turėjo alternatyvą.

Žmonės ėmė jo tiesiog nežiūrėti. Ypač miestuose. Tiesa, provincijoje jis pakankamai populiarus, – pasako jis.

„Yra trys televizijos, kurios kuria politiškai reikšmingą turinį. Nacionalinė televizija ir dvi privačios – Polsat ir TVN. Lietuvoje tokį turinį kuria tik viena LRT. Na, galbūt, dar galima priskirti Info TV“, – pastebėjo jis, pabrėždamas, kad pramoginiai kanalai tokios įtakos neturi.

M.Antonovičius pažymėjo ir tai, kad po to, kai J.Kaczynskio vadovaujama partija perėmė nacionalinės televizijos kontrolę ir ėmė keisti turinį, lenkai protestavo tiesiog perjungdami kanalus.

„Žmonės ėmė jo tiesiog nežiūrėti. Ypač miestuose. Tiesa, provincijoje jis pakankamai populiarus“, – pasako jis.

„Pradėjo eiti labai konkretus, tiesioginis valdžios šlovinimas“, – kalbėdamas apie turinio pokyčius nacionaliniame transliuotojo eteryje sakė M.Antonovičius. „Kartais tai daroma visiškai įžūliai ir paviršutiniškai“, – pastebėjo jis, pridurdamas, kad tai yra ir priežastis, kodėl daugelis žmonių tiesiog perjungia kitus kanalus.

Atsirado valdžios šlovinimas ir patriotiniai filmai

Paklaustas, ar Lenkijos žurnalistai nebandė sukilti, politologas sakė, kad protestai vyko, buvo daug pasipiktinimo socialiniuose tinkluose, tačiau šie veiksmai nesustabdė valdžios planuotų pokyčių. Kai kurie žurnalistai paliko darbą ir susirado vietą kitur, kai kurie prisitaikė ir sukandę dantis dirba toliau.

Keitėsi ne tik naujienų laidų, kuriose pradėtas šlovinti J.Kaczynskis ir jo bendražygiai iš „Įstatymo ir teisingumo“, turinys. Televizijoje atsirado daugiau patriotinių, nacionalistinių serialų ir filmų, rodančių didingą Lenkijos istoriją.

M.Antonovičiaus teigimu, kalbėti apie tai, kad Lietuvos valdžia, darydama spaudimą LRT, kopijuoja Lenkijos valdžią, negalima, tačiau pastebimi panašūs motyvai – noras užgniaužti kritiką ir sukurti tariamą balansą.

„Man sunku pasakyti, kas dedasi valstiečių žaliųjų galvose, bet manau, kad tam tikra prasme Lenkijos valdžios pavyzdys juos įkvėpė“, – teigė politologas.

„Šios partijos ir politikai turi tokį įsivaizdavimą, kad žiniasklaida prieš juos nusistačiusi. Tam, kad atkurtų pusiausvyrą, jie ieško tokio įrankio, kuris pateiktų jų versiją, jų diskursą“, – pastebėjo jis.

VU TSPMI dėstytojo manymu, valstiečiai žalieji tokį spaudimą taiko ne tik nacionaliniam transliuotojui. Balansuoti tariamai prieš juos nusistačiusią žiniasklaidą bandoma leidžiant savo laikraštį.

„Lenkijos valdžia argumentavo lygiai taip pat – visa žiniasklaida labai liberali, mūsų nepalaiko, tai turime atstatyti pusiausvyrą. Tie bandymai paimti į savo rankas nacionalinį transliuotoją ateina būtent iš tokios mąstysenos“, – darė išvadą jis.

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.