Lina Strupinskienė. Kosovo premjeras Ramushas Haradinaj atsistatydina ir grįžta į Hagą duoti parodymų

Liepos 19 d., Kosovo premjeras Ramushas Haradinaj paskelbė apie savo atsistatydinimą, taip reaguodamas į Specialiojo Kosovo karo nusikaltimų teismo kvietimą apklausai. Haradinaj bus apklausiamas dėl nusikaltimų, galimai įvykdytų Kosovo karo metu (1998–1999 m.) bei iš karto po jo.

Tai jau antras kartas, kai jis atsistatydina iš ministro pirmininko posto. Pirmą kartą tokį sprendimą jis buvo priėmęs dar 2005 m., kuomet buvo kviečiamas liudyti Tarptautiniame baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), Hagoje. Ramushas Haradinaj buvo vienas iš Kosovo išlaisvinimo armijos vadų. Galiausiai, pritrūkus įrodymų, jis buvo išteisintas. Pirmą kartą 2008 metais ir pakartotinai 2012 metais, mat dėl įtarimų, jog prieš jį liudijusiems asmenims buvo grasinama, tribunolas nurodė tam tikrą teismo proceso dalį pakartoti.

Pagrindinis skirtumas tarp šio ir ankstesniojo teismo yra tas, kad naujasis teismas nagrinėja kiek ilgesnį laikotarpį, iki pat 2000-ųjų pabaigos, o TBTBJ savo tyrimus baigė ties 1999-aisiais. Be to, specialusis Kosovo karo nusikaltimų teismas, kuris beje irgi įsikūręs Hagoje, tiria nusikaltimus padarytus ne tik Kosove, bet ir už jo ribų, pvz., Albanijos teritorijoje, kas ypač aktualu tiriant kontrabandos ir prekybos organais bylas, kurioms pagrįsti Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai pritrūko įrodymų.

Kosove premjero sprendimas yra gerbiamas, tačiau vietos politikai vienbalsiai teigia, jog pats teismo procesas yra neteisingas, o Kosovo išlaisvinimo armija nepadarė nieko blogo ir tik gynėsi nuo Serbijos agresijos. Tikimasi, jog Ramushas Haradinaj bus paleistas artimiausiu metu, o arešto orderis nebus išduotas. Įdomu, jog net didžiausių Kosovo opozicijos partijų lyderiai tiki premjero nekaltumu. Nepaisant to, jog jų partijos nuolatos piktindavosi Haradinaj vyriausybe ir net kelis kartus bandė inicijuoti nepasitikėjimo balsavimą, jie mano, kad atsistatydinimas buvo “tinkamas žingsnis, tačiau žengtas dėl netinkamų priežasčių” (Albinas Kurti, opozicinės partijos Vetëvendosje! lyderis).

Vis tik įdomiausia, kaip šis atsistatydinimas paveiks Briuselio tarpininkaujamas derybas tarp Serbijos ir Kosovo, kurios jau kurį laiką yra užstrigę. Po to, kai lapkritį Ramusho Haradinaj vyriausybė įvedė 100% muito tarifą visoms prekėms iš Serbijos, delegacijos nustojo kalbėtis. Šis tarifas buvo panaudotas kaip spaudimo priemonė Serbijai, kad ji kuo greičiau pripažintų Kosovo nepriklausomybę, tačiau Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius griežtai atsisakė grįžti prie derybų stalo, kol muitas nebus panaikintas. Haradinaj pasitraukimas sukuria naują galimybę prezidentui Hashimui Thači toliau derėtis, nes būtent Haradinaj buvo pagrindinis dalies Kosovo teritorijos mainų į nepriklausomybės pripažinimą iš Serbijos priešininkas.

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako