Lina Strupinskienė. Teismas Hagoje nagrinės situaciją Afganistane, čia skambės ir Lietuvos vardas

Po daugiau nei dešimtmetį trukusios įrodymų paieškos ir analizės, 2017 m. lapkritį Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra paprašė pradėti oficialų tyrimą dėl karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui, galimai padarytų Afganistano karinio konflikto kontekste.

Šį prašymą Ikiteisminio tyrimo kolegija vienbalsiai atmetė. Prokuratūra sprendimą apskundė, jų argumentai išklausyti praėjusiųjų metų gruodį, o ketvirtadienį pagaliau priimtas ilgai lauktas sprendimas. Rytas Hagoje prasidėjo neginčytina prokurorės pergale. Apeliacinė kolegija pritarė jos išsakytiems argumentams ir leido pradėti tyrimą ne tik pačiame Afganistane, bet ir kitose su konfliktu susijusiose valstybėse, įskaitant Lietuvą.

Nemažai tarptautinės teisės ekspertų kritikavo ankstesnį kolegijos sprendimą, neleidžiantį nagrinėti Afganistano atvejo. Ypatingai todėl, kad buvo pripažinta, jog ten padaryti nusikaltimai priklauso teismo jurisdikcijai ir yra tokie rimti, jog verčia susirūpinti viso pasaulio bendruomenę. Pagrindinis Ikiteisminio tyrimo kolegijos argumentas – tyrimas nebūtų naudingas teisingumui dėl sudėtingos politinės ir karinės situacijos, mažos sėkmės tikimybės, suinteresuotų šalių (ypač JAV ir Afganistano) bendradarbiavimo stokos, riboto teismo biudžeto ir pan.

Prokuratūra savo ruožtu teigė, kad Ikiteisminio tyrimo kolegija neturėjo pasisakyti naudos teisingumui klausimu ir spręsti tik, ar padaryti nusikaltimai priklauso teismo jurisdikcijai ir ar jie pakankamai rimti. Visa kita – politiniai, o ne teisiniai dalykai. Ypatingai tokiu sprendimu buvo nusivylusios aukos, kurios teigia patyrę žiaurius kankinimus tiek pačiame Afganistane, tiek už jo ribų (pvz., Gvantanamo kalėjime ar slaptuose CŽV kalėjimuose Europoje).

Pasak prokurorės Fatou Bensoudos, JAV karinės pajėgos ir CŽV personalas, galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už įvairius karo nusikaltimus: kankinimus, nežmonišką elgesį, prievartavimus ir pan.

Apeliacinė kolegija ketvirtadienį pritarė prokuratūros argumentams. Pirma, tik prokurorė gali spręsti, ar tyrimas bus naudingas teisingumui, Ikiteisminei kolegijai to daryti nereikia. Jų pareiga įvertinti, ar padaryti nusikaltimai yra pakankamai rimti ir patenka į teismo jurisdikciją. Šis sprendimas džiugina, nes kitu atveju Ikiteisminės kolegijos teisėjai rizikuotų tapti politiniu dariniu, bandančiu spekuliatyviai vertinti tarptautinę situaciją, o tai – pavojingas precedentas.

Antra, prokurorei leista tirti ne tik tuos incidentus, kurie buvo paminėti preliminariame tyrime, kaip iš pradžių buvo nusprendusi Ikiteisminė kolegija, bet ir kitus incidentus, vykusius Afganistano konflikto kontekste. Apeliacinės kolegijos manymu, prokurorei svarbu išsiaiškinti tiesą, o įrodymai surinkti preliminaraus tyrimo metu toli gražu nėra galutiniai. Galiausiai, Ikiteisminė kolegija buvo nusprendusi, jog dalis prokuratūros paminėtų incidentų nepatenka į teismo kompetenciją, nes vyko ne pačiame Afganistane, o slaptuose CŽV kalėjimuose Gvantaname, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje. Apeliacinė kolegija nesutiko ir nusprendė, jog tai aiškiai susiję su Afganistano konfliktu, be to, visos minėtos šalys yra ratifikavusios Ženevos konvencijas, kurios draudžia tokio pobūdžio nusikaltimus.

Suprantama, jog šis klausimas be galo politiškai jautrus. Jau kurį laiką jis kursto įtampą tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Tarptautinio baudžiamojo teismo. Pasak prokurorės Fatou Bensoudos, JAV karinės pajėgos ir CŽV personalas, galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už įvairius karo nusikaltimus: kankinimus, nežmonišką elgesį, prievartavimus ir pan.

Dauguma šių nusikaltimų įvykdyti konflikto pradžioje, 2003 ir 2004 m. Aišku, nereikia pamiršti, jog JAV piliečiai nėra pagrindinis TBT taikinys, tikėtina, jog didžioji dalis kaltinimų už pačius sunkiausius nusikaltimus bus pareikšti Talibanui ir Afganistano saugumo pajėgoms. Manoma, jog Talibanas ir kitos sukilėlių grupės atsakingos už daugiau nei 17 tūkst. civilių mirčių, o Afganistano saugumo pajėgos įtariamos žiauriais kankinimais, vykdytais valstybiniuose sulaikymo centruose.

Tačiau būtent dėl prokurorės prašymo pradėti oficialų tyrimą, 2019 m. balandį Donaldo Trumpo administracija atšaukė jos vizą į JAV, kur ši turi dažnai lankytis dalyvaudama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžiuose. Pagrindinis jų išsakomas argumentas – TBT negali (teisiškai) ir neturi (politiškai) tirti nusikaltimų, kuriuos galimai padarė šalių, neratifikavusių Romos sutarties, piliečiai. Tuometinis prezidento Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas pasisakė, jog JAV ir jos sąjungininkai ramiai nesėdės ir nelauks, kol TBT imsis tirti jų piliečius, kad jie imsis atsakomųjų veiksmų: uždraus TBT pareigūnams atvykti į šalį, užšaldys jų sąskaitas JAV ir netgi sieks, jog jie būtų teisiami Amerikos teismuose.

Bet kokiu atveju, Apeliacinės kolegijos sprendimas yra gera naujiena tiems, kas tiki tarptautinės teisės ir tarptautinio teisingumo ateitimi.

Po to, kai Boltoną poste pakeitė Robertas C. O’Brienas, Baltųjų Rūmų pozicija nebėra tokia aiški, tačiau aišku, jog artimiausiu metu neišvengsime tiesioginio JAV ir TBT konfrontavimo.

Afganistanas savo ruožtu tikina, jog jie nori ir gali įtariamuosius sunkiais nusikaltimais teisti savo teismuose. O į klausimus apie sudėtingą saugumo situaciją šalyje ar teisėjų, prokurorų bei policijos pareigūnų puldinėjimus, atsako, kad keletas įtariamųjų jau sėkmingai nuteisti, kad ir TBT prokurorai susidurs su tokia pačia sudėtinga saugumo situacija, tik bus prasčiau pasiruošę joje veikti nei Afganistano teisėsauga. Be to, pagal Romos statutą, pirmenybė organizuoti teismus teikiama būtent vietos institucijoms. Jau dabar aišku, jog laukia labai ilgas ir sudėtingas tyrimo procesas.

Bet kokiu atveju, Apeliacinės kolegijos sprendimas yra gera naujiena tiems, kas tiki tarptautinės teisės ir tarptautinio teisingumo ateitimi. Šiuo sprendimu buvo sustiprinta Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorės pozicija, parodant, kad tiek politiniai, tiek techniniai (mažas biudžetas, ilgai trunkantys procesai, maža bendradarbiavimo tikimybė, sudėtingumas ir pan.) argumentai yra nepakankami siekiant įgyvendinti teisingumą, nubausti kaltuosius ir atlyginti aukoms.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.