Vladimiro Putino siekis pakeisti Rusijos konstituciją – įgyvendintas. Šią savaitę pasibaigusiame balsavime, anot oficialių duomenų, dalyvavo du trečdaliai piliečių, iš kurių 78 procentai palaikė valdžios siūlytus svarbiausio valstybės įstatymo pakeitimus.
Žinoma, dar gerokai iki pačios procedūros niekas neabejojo jos baigtimi. Pardavimo vietose jau prieš kurį laiką pasirodė atnaujintos konstitucijos leidiniai, su subtiliu prierašu, kad dokumentas įsigalios tik po piliečių valios išreiškimo. Net Rusijos politikos komentatoriai pripažino, kad jokia kita baigtis nebuvo įmanoma.
Tą sąlygojo ir pati balsavimo eiga. Kadangi parlamente sprendimas jau buvo patvirtintas, nuspręsta rengti savotišką rinkėjų apklausą, kuriai negaliojo rinkimų įstatymai. Todėl pasaulis išvydo daugybę įdomių dalykų: balsavimas vyko ne vieną dieną, o visą savaitę; balsuoti buvo galima ne tik tradicinėse vietose, tačiau ir parduotuvėse, kiemuose, netgi tiesiog automobiliuose. Kelių regionų gyventojai savo nuomonę galėjo išreikšti ir internetu, nors internetinio balsavimo Rusijoje nėra. Neįprasta ir tai, jog visos balsavimo savaitės metu buvo skelbiami apklausų skaičiai, savotiški tarpiniai rezultatai. Tai – neįprasta praktika, mat balsavimo metu įprasta laikytis tylos bei vengti paveikti rinkėjų nuomonę.
Žiniasklaidoje netilo pranešimai apie galimus pažeidimus, bet Kremliaus tai nejaudins. Sprendimas priimtas ir esą demokratinio legitimumo fonas užtikrintas.
Tad kas iš tikrųjų pasikeitė? Pokyčių ir daug, ir beveik nėra. Daug, nes atlikti net 206 konstitucijos pakeitimai. Mažai, nes valdžios svertai išlieka ten pat, tik prisitaikoma prie kintančių aplinkybių bei sukuriamas pokyčio įvaizdis.
Daugiausiai dėmesio viešojoje erdvėje susilaukė atverta galimybė V. Putinui, kurio populiarumas šiuo metu rekordiškai žemas, likti prezidento poste dar dvi kadencijas, teoriškai iki 2036-ųjų. Tuo metu politikas jau būtų itin solidaus amžiaus, 84-erių. Tiesa, jis nebūtinai to norės, nes yra ir kitų patrauklių galimybių. Pavyzdžiui, išplėstos Valstybės tarybos galios; ši nerenkama institucija brėš šalies strategiją. Todėl V. Putinas galėtų išsaugoti įtaką persikeldamas į Valstybės tarybą, kur nebūtų varžomas elektorato bei kadencijų – panašiai, kaip neseniai padaryta Kazachstane. Juo labiau, jog pagal naująją konstituciją prezidentas, net ir pabaigęs darbus, išlaikys teisinį imunitetą. Tik šiaip, atsargai.
Konstitucija pakeista, bet esmė nekinta. Tik buvo atverta daugiau skirtingų kelių tam pačiam tikslui pasiekti – status quo išsaugoti.
Tarp visuomenei kasdienybėje aktualesnių pakeitimų – įtvirtintas pensijų indeksavimas, apibrėžta, jog minimali alga negalės būti žemesnė nei skurdo riba. Tai – kuklūs pažadai, tačiau atitinkantys realijas; jei iki 2014-ųjų Rusijos valdžia gyventojų palaikymą sutelkdavo mainais siūlydama gerėjančias pragyvenimo sąlygas, tai pastaraisiais metais dėl naftos kainų kritimo, sankcijų, ekonominių sunkumų realiosios pajamos smuko apie dešimtadaliu. Tad siekiama nebe gerovės didėjimo, o bent jau situacijos neblogėjimo.
Dėmesio sulaukė ir vertybiniai aspektai. Pavyzdžiui, uždraustos tos pačios lyties asmenų santuokos; konstitucijoje paminėtas Dievas; sustiprintas rusų kalbos statusas. Dar kartą pakartota, jog Rusija gins esą teisingą Antrojo pasaulinio karo vertinimo versiją. Galime neabejoti, kad tai reikš tolesnį sovietų agresijos Baltijos šaliu atžvilgiu teisinimą.
Tad konstitucija pakeista, bet esmė nekinta. Tik buvo atverta daugiau skirtingų kelių tam pačiam tikslui pasiekti – status quo išsaugoti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.