Linas Kojala. Amerikiečiai nenori Bideno ir Trumpo dvikovos. Bet jos išvengti nepavyksta

Jei Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimai vyktų šią savaitę, juos laimėtų Donaldas Trumpas.

Tokie apklausų duomenys stebina didelę dalį amerikiečių. Atrodė, kad Trumpo pralaimėjimas 2020 metų rinkimuose, po to sekęs minios išpuolis prieš Kongresą ir keturi teismų procesai paskandins jo politines ambicijas. Bet Respublikonų partija būtent jį mato kaip tinkamiausią kandidatą.

Tiesa, pirminiai Respublikonų prezidento rinkimai dar nėra pasibaigę. Trumpui iššūkį vis dar meta keturi pretendentai, tarp kurių ryškiausi – Nikki Haley ir Ronas De Santisas. Tačiau kol kas lyderio atotrūkis nuo persekiotojų yra milžiniškas: nacionalinio lygmens apklausose eksprezidento pranašumas prieš juos artėja prie 50 proc. punktų ribos.

Žinoma, iki pirminių rinkimų pabaigos situacija keisis; Trumpas teoriškai gali būti išstumtas, o galbūt jam efektyviai varžytis sukliudys teisminiai procesai. Visgi esamos aplinkybės rodo, jog kitų metų lapkritį matysime dar vieną Trumpo ir pareigas einančio prezidento Joe Bideno dvikovą.

Jungtinių Valstijų gyventojų tokia perspektyva anaiptol neįkvepia. Net 70 proc. teigia, kad nenori ant balsalapio ir vėl išvysti Bideno ir Trumpo pavardžių. Paradoksalu: rinkėjai reikalauja pokyčių, bet abi pagrindinės partijos pasiūlyti jo nesugeba.

Tą sąlygoja painus pirminių rinkimų procesas, kurio metu partijų aktyvistai nulemia nominuojamą asmenį. Trumpas ideologiškai dominuoja Respublikonų tarpe, ir nesvarbu, kad valstybės mastu yra nepopuliarus ir pažeidžiamas. Pasirinkusi kitą kandidatą partija turėtų dar geresnį šansą nugalėti nepopuliarų Bideną, tačiau tokiam asmeniui iškilti partijos viduje – be galo sudėtinga.

Kitoje pusėje antrosios kadencijos planuoja siekti 81-erių Bidenas. Tai nestebina: jokia partija per pastarąjį pusšimtį metų pirminiuose rinkimuose neužkirsdavo kelio pareigas einančiam prezidentui to daryti. Tad ir rimtų konkurentų Bidenas neturi. Tiesa, prezidentas prieš kelias dienas netikėtai užsiminė, kad persvarstytų kandidatavimą, jei iš kovos pasitrauktų Trumpas. Tad teoriškai įmanomi pasikeitimai ir Demokratų pusėje. Tokia tikimybė stiprės, jei Bideno reitingai išliks žemi, o nuogąstavimai dėl solidaus amžiaus stiprins abejones galimybėmis atlaikyti didelį politinės kampanijos krūvį.

Be abejo, pervertinti esamų apklausų duomenų nereikėtų. Istorija rodo, kad tyrimai, atlikti prieš metus iki balsavimo, nuo galutinio rezultato gali skirtis net keliomis dešimtimis procentinių punktų. Juolab, kad ir naujausi duomenys nestokoja paradoksų: viceprezidentė Kamala Harris yra gyventojų vertinama dar blogiau, nei Trumpas ar Bidenas; bet tuo pačiu rinkėjai ją įvardija kaip geresnę kandidatę į prezidentus nei abu minėtieji. Natūralu, jog dalis amerikiečių dar nėra apsisprendę, kaip balsuos, o ir apklausų tikslumas per pastarąjį dešimtmetį kelia vis didesnių abejonių.

Tačiau tai nepaneigia, kad kitų metų prezidento rinkimų horizonte šviečiasi amerikiečių nelaukiamas Déjà vu.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.