Linas Kojala. Apklausos ir JAV prezidento rinkimai: ar šį sykį prognozės pasitvirtins?

Iki Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, tačiau visa kova – dar prieš akis.

Esama padėtis rodo, kad rinkimų favoritu išlieka Demokratų partijos kandidatas Joe Bidenas. Vertinant nuomonių apklausas ir modeliuojamus scenarijus, specialistai jo galimybes laimėti rinkimus vertina maždaug 75 proc. Pastebėtina, kad tokios opozicijai palankios tendencijos nesikeičia jau kelis mėnesius.

Žinoma, Donaldas Trumpas atkerta, jog apklausos jam neprognozavo pergalės ir 2016-aisiais. Tuo metu beveik niekas neabejojo kitos Demokratės Hillary Clinton sėkme, mat ši politikė taip pat pirmavo sociologiniuose tyrimuose. Visgi paskutinę akimirką Trumpas šovė į viršų ir tapo Baltųjų rūmų šeimininku.

Neapibrėžtumo išlieka daug, todėl Trumpas baltos vėliavos tikrai nekels. Pandemija ir beveik 200 tūkst. amerikiečių COVID–19 aukų sukuria terpę išskirtiniams rinkimams. Be to, keisis ir pati balsavimo procedūra.

Ar turime pagrindo manyti, kad dabartinės prognozės yra tikslesnės? Ir taip, ir ne. Taip, nes Bideno pranašumas prieš Trumpą yra didesnis, nei turėjo Clinton, o tai reiškia, jog paklaidos tikimybė yra teoriškai mažesnė. Be to, sociologai per ketverius metus padarė išvadas ir šiek tiek pakoregavo tyrimų metodologijas. Pavyzdžiui, 2016-aisiais, atliekant apklausas, nebuvo deramai įvertintas baltaodžių rinkėjų neturinčių aukštojo išsilavinimo vaidmuo. Dabar šiai demografinei kategorijai suteikiamas didesnis svoris. Galiausiai Trumpas prarado dalį palaikymo tarp senjorų – vyresnių nei 65 metai – rinkėjų tarpe. Tai – labai svarbi elektorato grupė, kurioje Trumpas prieš ketverius metus įtikinamai įveikė Clinton, bet dabar nusileidžia Bidenui.

Kita vertus, neapibrėžtumo išlieka daug, todėl Trumpas baltos vėliavos tikrai nekels. Pandemija ir beveik 200 tūkst. amerikiečių COVID–19 aukų sukuria terpę išskirtiniams rinkimams. Be to, keisis ir pati balsavimo procedūra. Jei anksčiau vos ketvirtadalis Jungtinių Valstijų piliečių balsuodavo paštu, šiais metais skaičius, tikėtina, gerokai išaugs. Tai gali sukurti logistinių problemų, mat pašto vadovai nuogąstauja nespėsiantys suvaldyti išaugusių srautų.

Dėl to kyla ir politinės dramos grėsmė: įsivaizduokime, kad rinkimų naktį rezultatai rodo vieno kandidato pergalę, o po kelių dienų, paštu atkeliavus visiems vėluojantiems balsalapiams, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Toks scenarijus nėra neįmanomas, mat Trumpo rinkėjai Respublikonai deklaruoja ketinimą balsuoti gyvai, tuo metu Demokratai prisibijo viruso bei žada aktyviau naudotis galimybe išreikšti nuomonę paštu. Galime tik spėlioti, ar Trumpas sutiktų su pralaimėjimu rinkimuose, jei duomenys apie tai paaiškėtų praėjus savaitei ar net daugiau po rinkimų dienos.

Svarbus veiksnys bus ir Trumpo bei Bideno akistata debatuose. Jų planuojama surengti trejus, pradedant rugsėjo pabaigoje. 77-erių Bidenui bus svarbu paneigti spekuliacijas, kad jis nebegeba atlaikyti didelės įtampos bei „pameta mintį“. Vos trejais metais jaunesnis Trumpas neabejotinai bandys pateikti savo oponentą kaip silpną ir nepasirengusį. Tuo metu Bidenas puls prezidentą dėl nesuvaldytos pandemijos, chaotiško valdymo ir nekompetencijos. Kadangi rinkiminės kampanijos dėl pandemijos vyko pasyviai, debatai gali būti reikšmingas pasirinkimo kriterijus neapsisprendusiems rinkėjams. Galime neabejoti, kad šiuos debatus stebės ir visas pasaulis, laukiantis, kas taps Laisvojo pasaulio lyderiu artimiausiems ketveriems metams.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako