Linas Kojala. „Brexito“ drama tęsiasi

Jungtinė Karalystė nusprendė palikti Europos Sąjungą prieš puspenktų metų. Nepaisant to, skyrybų drama tęsiasi iki pat šių dienų.

Nors Jungtinė Karalystė formaliai nebėra ES narė, iki šių metų pabaigos tęsiasi vadinamasis „pereinamasis laikotarpis“. Kitaip tariant, kol kas prekybiniai ir kitokie ryšiai su bendrija vystomi vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir anksčiau. Dėl to didelių trikdžių nekyla.

Bet jau sausio 1 dieną pereinamasis laikotarpis baigsis. Jei ES ir Jungtinė Karalystė nepasieks susitarimo dėl ateities prekybinių santykių, situacija komplikuosis. Prekės nebegalės judėti laisvai, tad verslams teks prisitaikyti prie apsunkintų sąlygų; kai kuriose srityse gali atsirasti net ir seniai negirdėti muitų tarifai.

Bus apsunkintas ir imigracijos procesas, kuris buvo viena pagrindinių „Brexito“ balsavimo priežasčių. Ką jau kalbėti apie politines pasekmes: pasitikėjimo lygis tarpusavio santykiuose ir taip yra pasiekęs dugną.

Kol kas proveržio derybose nėra. Jos vyksta ir savaitgaliais, mat laikas tiksi, tačiau jau šią savaitę galime sužinoti, ar progresas įmanomas, ar abiem pusėms teks trenkti durimis.

Problemos, dėl kurių iki šiol nepavyksta susitarti, nesikeičia jau ilgą laiko tarpą. Visų pirma – žvejyba. Tiems, kurie balsavo už išstojimą iš ES, šis klausimas yra simbolinis susigrąžintos nepriklausomybės pavyzdys. Britai nori, kad ištekliai, pagaunami britams priskiriamuose vandenyse, būtų jų nuosavybė.

Šiuo metu priėjimą prie britų išteklių turi ir kitos bendrijos valstybės, mat ES veikia vieninga rinka. Tiesa, dėl to, kiek žuvų gali pagauti bendrijos šalys, tekdavo kasmet derėtis iš naujo. Tad britai nori apriboti kitų valstybių teises, bet išsaugoti galimybę britišką žuvį parduoti ES rinkoje.

Tai suteikia svertų bendrijai, mat priklausomybė tampa abipusė – tą ypač pabrėžia kaimyninė Prancūzija. Paradoksalu, kad šis klausimas sukelia tiek emocijų, nors ekonomine prasme anaiptol nėra pats reikšmingiausias.

Antra dilema susijusi su įmonių konkurencija. Jungtinė Karalystė bus svarbiausia ES prekybinė partnerė, tad britams aktualu galėti realizuoti savo prekes ir paslaugas kontinentinėje Europoje.

Visgi bendrijos narės nuogąstauja, kad britai ims nesąžiningai valstybės lėšomis remti savo kompanijas, o šios įgis konkurencinį pranašumą. Tą sąlygoja aplinkybė, jog ES konkurencijos politika atlieka itin reikšmingą vaidmenį ir valstybės parama galima tik išimtiniais atvejais. Kol kas Londonas nenorėjo suteikti tokių garantijų, kurių reikalauja Briuselis, tad derybos kaba ant plauko.

Kad susitarti gali nepavykti, kartoja ir britų premjeras Borisas Johnsonas, ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Nors akivaizdu, kad tai bus ekonomiškai žalinga abiem pusėms, politinis principingumas kliudo pasiekti konsensusą.

Ilgainiui, be abejo, Lietuvos ir kitų šalių interesas yra išlaikyti tvirtus saitus su Jungtine Karalyste. Ši valstybė – NATO narė – išliks kertinė partnerė saugumo srityje. Be to, Britanijos ekonomika yra penkta didžiausia pasaulyje. Tik nežinia, kokius randus paliks šios sunkios, painios ir chaotiškos skyrybos.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.