Linas Kojala: COVID-19 paveiks Lietuvos saugumą, bet gali tapti šansu išspręsti senas problemas

Vyriausybės surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala sakė, kad COVID-19 pasaulinė pandemija gali suteikti galimybę išspręsti įsisenėjusias valstybių problemas ir jau reikia imti mąstyti apie gyvenimą po viruso.

Politologas pažymėjo, jog šiuo metu koronaviruso naratyve yra matoma arši JAV ir Kinijos konkurencija, prieštaravimas vienas kitam, kuris anksčiau reiškėsi ir kitose srityse: ekonomikoje, prekyboje, saugumo ir technologijų politikose, ideologijoje.

„Tai turės ilgalaikių pasekmių ir Lietuvos saugumui, nes geopolitiniai pokyčiai, kurie gali būti sąlygojami dabar vykstančių procesų, paveiks ir NATO Aljansą ir JAV užsienio politiką. Ir tai, kaip sąjungininkai į tai reaguos ir kokius sprendimus priims“, – sakė L. Kojala.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos (ES) veiksmus kovojant su COVID-19 pandemija, politologas pažymėjo, jog pradžioje valstybės mažiau koordinavo savo veiksmus, uždarinėjo sienas, stabdė medicininių reikmenų judėjimą, buvo matomas solidarumo stygius.

„Dabar matome perėjimą į didesnį solidarumą, gal tai ne visada pasireiškia praktiniais sprendimais, į juos reikėtų susikoncentruoti labiau“, – nurodė politologas, pabrėždamas, kad trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos ir Kinijos, pagalba buvo plačiau nušviečiama, o ES pagalba liko nuošalyje.

Kinijos ir Rusijos pagalbos savaime demonizuoti politologas neragino, jei ji yra teikiama be papildomų sąlygų, bet ši pagalba yra išnaudojama ir geopolitiniais tikslais. Ankstesnė Kinijos ekonominė parama „Kelio ir juostos iniciatyva“ turėjo ir politinių tikslų.

„Matyt ir dabartiniame kontekste reikia suvokti tai ir pakankamai atidžiai vertinti kiekvieną situaciją atskirai“, – sakė L. Kojala.

Rusijos atveju, kyla klausimas, kiek ši parama gali tęstis, nes pati Rusija turi imtis priemonių aktyviau kovoti su pandemija šalyje, tačiau Kremlius jau mėgino išnaudoti šią padėtį prašydamas atšaukti Vakarų ekonomines sankcijas.

Baltarusijos sienų neuždarymas ir itin mažas oficialus užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius, anot L. Kojalos, kelia nerimą, ypač žinant, kad oficialia šalies statistika pasikliauti nereikia. „Vadinasi Lietuva turėtų į tai atsižvelgti, į tą kontekstą ir matyti, kad jei kelionės yra suvaržomos su Europos šalimis, tai ir didelė mūsų kaimynė taip pat turėtų būti įvertinta kaip neišskirtinė viruso kontekste“, – sakė politologas, pažymėdamas, kad sprendimus dėl to turi priimti Vyriausybė.

Gyvenimas po karantino

L. Kojala taip pat rekomendavo sekti užsienio ekspertų pavyzdžiu, kurie jau ima svarstyti apie gyvenimą po karantino ir izoliacijos, kai daugės socialinių kontaktų, ims veikti mokyklos, vyks susirinkimai, dar vėliau padėtis normalizuosis kartu su vakcinos atsiradimu, kol galiausiai paskutiniame etape bus imta svarstyti, kas įvyko ir kaip užkirsti tam kelią.

„Ir čia, pavyzdžiui amerikiečiai (mokslininkai – LRT.lt) yra nusibrėžę keletą kriterijų, kada galėtų įvykti tas perėjimas iš pirmosios, tai yra dabartinio karantino, į antrąją, šiokių tokių atlaisvinimų fazes. Ir jie tuos kriterijus apsibrėžė sakydami, kad 14 dienų turi būti kryptingas atvejų mažėjimas, turi būti užtikrinta, kad medicininis personalas nėra pervargęs ir gali aptarnauti visus, kuriems reikia med. pagalbos, kad yra pakankamai testų, kad būtų galima visus patikrinti ir kad veiktų stebėsenos mechanizmai“, – vardina L. Kojala.

Anot jo, tai aktualu ir Lietuvai, nes kils praktiniai iššūkiai, kuriuos turės spręsti specialistai, mokslininkai ir psichologai.

Ši dabartinė krizė taip pat gali padėti išspręsti įsisenėjusias valstybių problemas.

„Didžiosios krizės, tokios kaip karai, virusų plitimas, dažnai atveria galimybes padaryti sprendimus, kurie anksčiau buvo neįmanomi: iš esmės reformuoti sistemas, pakeisti valdymo modelius ir pan.“, – sakė L. Kojala .

Lietuvos ir Vakarų šalių atveju gali būti imama spręsti socialinės ir pajamų nelygybės klausimus.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.