Praėjusią savaitę politinių lyderių traukos centru buvo Praha. Daugiau nei 40 žemyno valstybių vadovai palaimino naują susitikimų formatą, pavadintą Europos politine bendruomene. Idėjos iniciatorius Emanuelis Macronas tikisi, kad jis padės sprendžiant tokias problemas kaip Rusijos agresija, energetikos krizė, klimato kaita.
Juk akivaizdu, kad vien Europos Sąjunga visų dilemų neišspręs, todėl aktualu į procesus įtraukti Ukrainą, Jungtinę Karalystę, Turkiją, Moldovą ir kitas šalis. Vietos neatsirado tik agresorei Rusijai ir Baltarusijai.
Optimistų teigimu, politiniams lyderiams svarbu turėti terpę neformaliems pokalbiams, kurie gali prisidėti prie geresnio susikalbėjimo, skirtingų interesų supratimo. Pavyzdžiui, jau pirmojo susitikimo metu pasaulį apskriejo nuotraukos su prie bendro stalo sėdinčiais Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiais. Šių šalių karinis konfliktas yra opi problema, tad tokio lygmens dialogas itin reikalingas.
Galiausiai tai puiki terpė pristatyti save. Kitas politinės bendruomenės susitikimas vyks Moldovoje, kuri ne tik jaučia alsuojantį karą, bet ir turi ambicijų pagaliau tvirta koja žengti Vakarų link.
Tiesa, netrūksta ir skeptikų. Europos Sąjunga, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija bei daugybė kitų formatų egzistuoja seniai. Savaime jie nesprendžia problemų, jei jas sąlygoja esminės vertybinės, geopolitinės, ekonominės sankirtos. Apie tai buvo priminta ir Prahoje – vakarienės metu susikivirčijo Turkijos ir Graikijos atstovai.
Be to, kai kam gali pasirodyti, jog Europos politinė bendruomenė yra tarsi alternatyva narystei ES. Vakaruose entuziazmo dėl bendrijos plėtros pertekliaus nėra, tad ši platforma gali būti suvokiama kaip savotiška tarpinė stotelė. Kadaise to prisibijojo ir Baltijos šalys – manyta, kad mums vietoje pilnatvertės narystės ES ar NATO taip pat bus pasiūlyti mažiau apibrėžti formatai.
Tą puikiai supranta ir Ukraina. Karo pradžioje Volodymyras Zelenskis Rusijos agresijos pirmosiomis dienomis kalbėjo, kad nebebus siekiama įstoti į NATO, o vietoje to ieškoma kitų būdų gauti saugumo garantijas. Visgi prieš keletą dienų Zelenskis savo nuomonę pakeitė ir pateikė prašymą įstoti į Aljansą.
Neturėtume stebėtis – NATO ir ES yra unikalios sėkmės istorijos. Šios dvi, kad ir labai skirtingos, organizacijos įrodė tvarumą bei efektyvumą daugybės krizių akivaizdoje. Ir ES, ir NATO turi aiškią organizacinę struktūrą, nusistovėjusias procedūras, tikslus. Kai kuriose ES srityse galioja ir viršnacionalinis sprendimų priėmimo mechanizmas.
Bet kokiam naujam formatui pakartoti tokias sėkmės istorijas bus sudėtinga. Tačiau galbūt to Europos politinės bendruomenės architektai ir nesiekia. Mažiau ambicingi tikslai taip pat svarbūs, ypač šios dienos iššūkių akivaizdoje.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
