Tiesa, sankcijų sėkmės vertinimas priklauso nuo to, ko iš jų laukiame. Ar tikimasi, jog subyrės Kremliaus politinė sistema? Bus sutrikdyta karinė mašina? Rusija bus priversta sėsti prie derybų stalo? Atsakymo variantai – įvairūs, tad ir išvados gali skirtis.
Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi ir plečiasi. Tačiau pirmosios dvi savaitės okupacinėms jėgoms neleido pasiekti pergalės.
Tą sąlygoja įvairios priežastys: ukrainiečių drąsa ir ryžtas gintis; Vakarų šalių tiekiama moderni ginkluotė; logistinės kliūtys; netinkamas agresoriaus pasirengimas (pavyzdžiui, pasitelkti šauktiniai); prastas karių nusiteikimas; taip pat korupcija.
Dėl to okupacinės jėgos patiria nuostolius. Ukrainiečių traktoriai, nutempinėjantys rusų karinę techniką, jau tapo interneto folkloro dalimi. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai nėra tikslūs, bet skaičiuojami tūkstančiais. Tik abejojama, ar Kremliui šios netektys yra reikšmingas kriterijus.
Kita vertus, sunku paneigti, jog „ant popieriaus“ Rusija dar turi jėgos potencialo. Valstybinėje propagandoje taip pat netrūksta raginimų tęsti agresiją, kad ir kokių kaštų tai pareikalautų.
O kaštai auga, nes Vakarų šalis įvedė sankcijas, kurios anksčiau atrodė neįtikėtinos. Iš esmės Rusija izoliuojama nuo globalios finansų sistemos, traukiasi tarptautinės įmonės, kasdien menksta galimybės palikti valstybę. Įvairiose šalyse sulaikoma vis daugiau rusų oligarchams priklausančių jachtų ir kitų prabangos simbolių.
Iš to kyla dilema dėl sankcijų tęstinumo sąlygų – kadangi jos turės neigiamą poveikį ir Vakarų ekonomikai, kils nepasitenkinimas dėl augančių kainų. Todėl jau pirmieji signalai apie paliaubas gali tapti paskata išsipildyti „Medvedevo lūkesčiui“. Anot buvusio Rusijos prezidento, Vakarų sankcijos – neišvengiamos, tačiau jas įvedusieji labai greitai ieškos būdų švelninimui. Svarbu, kad sankcijos būtų nepajudinamos tol, kol Ukraina nebus išvaduota.
Rusijos agresija taip pat atvėrė „galimybių langą“ sisteminėms reformoms. Gerieji pavyzdžiai – istorinis Vokietijos gynybos biudžeto didinimas, įprastai neutralios Šveicarijos įvestos sankcijos, švedų ir suomių sprendimas siųsti ginklus Ukrainai. Bet bene reikšmingiausias žingsnis ilgalaikėje perspektyvoje yra Europos Sąjungos planas drastiškai mažinti priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių. Viliamasi, jog dujų iš Rusijos importas dar šiemet gali būti sumažintas 2/3. Visiškai priklausomybę nuo Rusijos žaliavų tikimasi nutraukti per penkerius metus.
Tokios tendencijos drastiškai kirstų per Kremliaus biudžeto pajamas – daugiau nei trečdalį jų sudaro žaliavų eksportas.
Galimi tolesni karo scenarijai įvairūs. Nuo Kijevo apsupties (jei tą okupantams pavyks padaryti) ir perėjimo į politines derybas iki Grozno (totalus naikinimas) ar Jugoslavijos (palaipsninis naikinimo potencialo didinimas) metodų. Tačiau Ukrainos drąsa įkvepia tikėti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.