Linas Kojala. Ilgų stalų diplomatija
Emmanueliui Macronui atvykus į Kremlių, bene daugiausiai dėmesio sulaukė ne diskusijų su Vladimiru Putinu turinys, o … stalas.
Rusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pasitiko ištaigingoje salėje su milžinišku stalu. Prisėdus prie jo, atstumas tarp dviejų politikų buvo bent keliolika metrų. Ne veltui internautai juokavo, kad norint išgirsti vienas kitą jiems tikriausiai reikėjo megafono.
Jau po kelių dienų pas Putiną atvyko Kazachstano vadovas Kasimas Tokajevas. Vaizdas iš šio susitikimo buvo visiškai kitoks: Rusijos vadovas svečią sutiko prie nediduko kavos stalelio, juos skyrė visai nedidelis atstumas.
Kas lėmė tokį skirtingą priėmimą? Panašu, jog priežastys pirmiausiai sietinos su pandemijos valdymu. Rusija reikalauja, kad visi į Maskvą atvykę lyderiai čia pat pasidarytų COVID-19 testą. Macrono palyda atsisakė paklusti. Tokajevas su Rusijos reikalavimais sutiko, todėl su Putinu kalbėjosi nesilaikydamas atstumo. Jie net vienas kitam drąsiai spaudė ranką.
Iš dalies tai nestebina. 69 metų Putinas itin saugosi viruso, todėl vengia artimų kontaktų.
Visgi sunku tame nematyti ir politinio prieskonio. Akivaizdu, kad Vakarų valstybių ir Rusijos pozicijos esamų geopolitinių įtampų kontekste yra nutolusios viena nuo kitos. Kremliaus atstovai net nevengia to įvardyti kaip kurčiojo pokalbiu su nebyliu. Ilgas stalas – vaizdinga to iliustracija.
Diplomatinės pastangos tęsiasi, tačiau situacija negerėja. Rusijos telkiamos pajėgos Ukrainos pasienyje toliau gausėja, o Baltarusijoje jų jau kelios dešimtys tūkstančių. Savaitgalį iš Ukrainos pasitraukė didžioji dalis JAV, taip pat kai kurių Europos valstybių diplomatų. Žvalgybiniai duomenys rodo, kad karinė eskalacija gali įvykti jau artimiausiu metu.
Todėl Vakarų tarpe stengiamasi kiek įmanoma dažniau megzti tiesioginį ryšį su Putinu. Tokie telefoniniai skambučiai arba vizitai pas Putiną pagrįsti pragmatizmu. Save saugantį Rusijos lyderį supa mažiau žmonių nei įprastai. Tai sudaro prielaidas abejoti, kas gi formuoja Putino nuostatas, kokią informaciją apie įvykius jis gauna, kaip asmeniškai interpretuoja Vakarų valstybių atsaką. O juk galutinius sprendimus priima būtent Putinas.
Šiomis dienomis vyksiantis Vokietijos kanclerio Olofo Scholzo apsilankymas Maskvoje ir kiti įvykiai leidžia bent šiek tiek geriau suvokti Kremliaus vadovo motyvus. Galbūt ir mėginti prognozuoti jo elgesį. Ypač dabar, kai įtampa yra pasiekusi aukštumas.
Svarbu, kad tai vyksta intensyvių konsultacijų su sąjungininkais fone. Ir prieš susitikimus su Putinu, ir po jų, Prancūzija ir kitos valstybės keičiasi informacija su NATO ir Europos Sąjungos narėmis. Tai sumažina riziką spekuliacijoms apie susitarimus už uždarų durų. Matydama nuoseklią Vakarų poziciją, Rusija tikrai nesidžiaugia.
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
