Joe Bidenas sakė, kad Pietų Karolinos valstija yra jo „ugniasienė“. Ir ji suveikė.
Jungtinėse Valstijose tęsiasi prezidento rinkimų aistros. Demokratų partija aiškinasi, kuris kandidatas po pusmečio varžysis su Donaldu Trumpu.
Ilgą laiką favoritu laikyto J. Bideno rinkimų kampanija iki šiol buvo nuvilianti; o rezultatai – itin prasti. Vos ketvirta ir penkta vietos Ajovoje ir Naujajame Hempšyre „sudegino“ Bideno kaip lyderio statusą, pasėjo abejones rinkėjų tarpe ir gerokai apsunkino finansinių rėmėjų kampanijai paieškas. Dėl to reklamų televizijoje ir stendų skaičius gerokai apmažėjo.
Lygiagrečiai stiprėjant Bernie Sandersui ir artėjant Michaelo Bloombergo įsitraukimui į kampaniją, J. Bidenui buvo būtina pergalė šeštadienio balsavime Pietų Karolinijoje. Jis jos tikėjosi – šios valstijos demografinė sudėtis, su gausia afroamerikiečių rinkėjų dalimi, jam kur kas palankesnė, nei ligšiolinės; bet galutinai skaičiai pranoko lūkesčius.
Surinkęs beveik 50 proc. balsų J. Bidenas pirmasis įrodė, kad B. Sandersas nėra nenugalimas – padarė tai didele persvara, mat jo oponentas nesurinko nė penktadalio balsų. Be to, iš kovos pasitraukė milijardierius Tomas Steyeris, taip pat Pete`as Buttigiegas, taip šiek tiek sumažindami konkurenciją dėl nuosaikesnių, centristinių rinkėjų balsų.
Tai – kelios geros žinios, kurių labai reikėjo J. Bideno kampanijai. Jai, švelniai tariant, nekliudo ir tai, kad jau beveik pusę milijardo į rinkimų kampaniją investavęs ir pagaliau ant balsavimo lapelių kitą savaitę atsirasiantis M. Bloombergas kol kas atrodo itin pažeidžiamas debatų metu.
Žinoma, favoritas nesikeičia; B. Sanderso kelias daugumos delegatų link vis dar atrodo realesnis nei J. Bideno. Visgi tuo pačiu išryškėja, kas B. Sandersui, atstovaujančiam labiau į kairę nutolusį politinių idėjų spektrą, bus rimčiausias varžovas iš nuosaikesnių kandidatų flango. Ypač, jei M. Bloombergas neatsities.
Tiesa, tuo pačiu labai realia išlieka galimybė, kad daugumos delegatų neturės apskritai joks kandidatas, o tai reikštų intrigą ir užkulisinę kovą Demokratų partijos suvažiavimo metu. Tai nebūtų pirmas kartas; 1952 metais daugiausiai, bet ne daugumą partijos delegatų turėjęs Senatorius Estesas Kefauveris galiausiai pralaimėjo nominacijos kovą vėlai į ją įsitraukusiam Adlajui Stevensonui. Jau dabar akivaizdu, jog Demokratų partijos elitas nenorėtų, kad šią politinę jėgą į priekį vestų B. Sandersas, tad bus bandoma rasti būdų užkirsti jam kelią. Galbūt tai bus padaryta būtent partijos suvažiavime.
Kas toliau? Jau antradienį vyks vadinamasis „Super Tuesday“ balsavimas daugiau nei dešimtyje valstijų, kurio metu bus išsidalyta apie trečdalis delegatų. Tad matysime daug aiškesnį vaizdą, nei iki šiol. Šis etapas turėtų būti palankus B. Sandersui, kuris tikėsis laimėti Kalifornijoje ir kitose didelėse valstijose. Bet jo nepažeidžiamumo statusas kiek susvyravo.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.