Linas Kojala. Ką baltarusiai mano apie Rusiją ir Lietuvą

Sužinoti, ką mano Baltarusijos gyventojai, yra sudėtinga. Tai nėra šalis, garsėjanti nešališkais ir kokybiškais sociologiniais tyrimais. Nenuostabu, kad pastarųjų mėnesių protestų mastas daugeliui tapo staigmena – buvo sunku iš anksto apčiuopti visuomenės nuotaikų kaitą.

Visgi viena didžiausių Lenkijos ekspertinių organizacijų Rytų studijų centras (OSW) šiomis dienomis paskelbė įdomų tyrimą, kuriuo bando atliepti šią problemą. Šio centro užsakymu lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje telefonu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas, leidžiantis įvertinti kai kurias tendencijas.

Pavyzdžiui, palankiai arba iš dalies palankiai Aliaksandrą Lukašenką teigia vertinantys apie 40 proc. respondentų. Tuo metu negatyviai – apie 45 proc. Nepaisant režimo kontroliuojamos informacinės erdvės ir represijų, šie skaičiai toli gražu neprimena suklastotų rinkimų metu skelbtos triuškinančios pergalės. Tikrasis autoritarinio lyderio populiarumas kur kas menkesnis.

Didžiausias dėmesys apklausoje skirtas tarptautiniams aspektams. Pavyzdžiui, 43 proc. Baltarusijos gyventojų mano, jog didžiausią grėsmę jų šalies teritoriniam vientisumui kelia Rusija. Bet tuo pačiu apie penktadalis respondentų tokia grėsme įvardija Lenkiją ir Lietuvą – būtent šiuos naratyvus kryptingai skleidė šimtatūkstantinės protestuotojų minios užkluptas Lukašenka.

Bet tuo pačiu net 86 proc. baltarusių Rusiją vertina pozityviai, o Vladimiras Putinas turi 60 proc. gyventojų palankumą (tiesa, beveik tokiame pat lygmenyje yra ir Vakarų šalių lyderiai, tarkime, Angela Merkel).

Apie du trečdaliai remia ir jungtinės valstybės su Rusija kūrimo idėją. Tai pagrindžia ne kartą analitikų pastebėtą aspektą, jog protestai prieš Lukašenkos režimą savaime nėra geopolitiniai ir nereiškia kritiškos nuostatos Rusijos atžvilgiu.

Ekonominis, kultūrinis, lingvistinis artumas niekur nedings. Tą puikiai supranta ir Baltarusijos pilietinės visuomenės lyderiai: pavyzdžiui, Sviatlana Cichanouskaja teigia neketinanti deginti tiltų su kaimynine šalimi. Turėdami reprezentatyvią valdžią ir laisves reikšti nuomonę, Baltarusijos piliečiai patys pasirinktų, kokiu keliu žengti.

Juolab, kad baltarusiai nesižvalgo tik į Rytus. Keturi iš penkių baltarusių pozityviai atsiliepė ir apie Vokietiją, o jai iš paskos sekė Lenkija ir Ukraina. Žvilgsnis į Lietuvą taip pat teigiamas: tokią nuomonę išsakė beveik 70 proc. respondentų, o negatyvią – penktadalis. Įdomu, jog baltarusiai Lietuvą labiausiai asocijuoja su geras žmonėmis, europietiškumu, turizmu, nors tarp jų įsiterpia ir kritiškos nuostatos.

Nepaisant visų Lukašenkos teiginių, beveik 45 proc. baltarusių teigiamai vertina ir Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu, kuri pasižymi principinga nuostata dėl sankcijų režimo atstovams taikymo. Kritiškai į Vilniaus politiką žvelgia apie 30 proc. Akivaizdu, jog Lukašenkos bandymai sukurti kaimyninių valstybių Vakaruose priešiškumo įvaizdį turi ribotą poveikį.

Situacija Baltarusijoje išlieka pakibusi ore. Rubikonas peržengtas, ir susigrąžinti anksčiau turėtos galios Lukašenkai nebepavyks. Tuo pačiu pilietinė visuomenė supranta, kad pokyčiai – maratonas, o ne sprintas, tad rezultatų dar gali tekti palūkėti.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.