Linas Kojala. Ką rodo rinkimai Slovakijoje – ir ko tikėtis Ukrainai
Slovakijos parlamento rinkimai, ginčai su Lenkija ir klampūs JAV biudžeto svarstymai – pastaruoju metu netrūko žinių apie aižėjančią politinę paramą Ukrainai. Net iš šalių, kurios iki šiol buvo tarp svarbiausių rėmėjų.
Iliustratyvus Slovakijos politinės kampanijos ir rinkiminių rezultatų pavyzdys. Jis parodo kelis dalykus.
Pirma, prieš Ukrainą nukreipta retorika jei ne padeda, tai bent nekliudo pasiekti rezultato.
Daugiausiai balsų rinkimuose surinkusios partijos „Smer“ lyderis Robertas Fico agresyvios kampanijos metu kalbėjo apie ukrainiečių kaltes dėl Rusijos agresijos, reiškė nepasitenkinimą Volodymyro Zelenskio „nedėkingumu“ ir žadėjo nutraukti karinės paramos tiekimą.
Slovakijos apžvalgininkai mano, kad tai atliepia kiek dviprasmiškas šalies gyventojų pažiūras.
Narystę NATO Slovakijoje remia 61 proc. (rodiklis žemesnis tik Šiaurės Makedonijoje, Slovėnijoje ir Bulgarijoje; Lietuvoje – 85 proc. Net 69 proc. slovakų pritaria teiginiui, kad ginkluotės tiekimas Ukrainai yra Rusijos provokacija. Be to, 44 proc. slovakų sutinka, kad Ukrainai reikalinga tolesnė finansinė ir ekonominė parama, bet pusė šalies gyventojų tokiam teiginiui prieštarauja.
Antra, Fico retorikos įgyvendinimas reikšmingai keistų Bratislavos užsienio politikos prioritetus, bet nebūtinai turėtų staigių pasekmių. Iki šiol Slovakija buvo šešta pagal skirtos paramos dydį valstybė pasaulyje. Be to, ji buvo tarp reikšmingiausių rėmėjų siunčiant ginkluotę, įskaitant oro gynybos sistemas S-300 ir naikintuvus „MiG-29“.
Tiesa, Slovakijos ginkluotės rezervai yra išsakę, todėl tolesnis jos perdavimas atrodo komplikuotai net ir nesvarstant politinių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, jog Slovakijos ginkluotės pramonės pelnas 2022 m., lyginant su ankstesniais metais, išaugo keturis kartus, todėl abejotina, ar būsimoji vyriausybė kvestionuotų naudingų ateities ginkluotės tiekimo sutarčių realizavimą.
Trečia, net jei tiesioginė parama nebūtinai nukentėtų, politinės diskusijos dėl Ukrainos ES, NATO formatuose su Fico prie stalo tikrai nebūtų lengvesnės. Vengrijos pavyzdys rodo, kad net ir galiausiai patvirtindama sankcijas ir kitus sprendimus, ši šalis išsireikalauja išlygų ir gerokai prailgina procesus. Ne veltui Orbanas vienas pirmųjų suskubo sveikinti Fico, sakydamas, jog „mėgausis bendru darbu su patriotu“.
Ketvirta, Slovakijos vyriausybė nėra suformuota. Geresnis nei kai kurios apklausos prognozavo „Smer“ pasirodymas ir laimėti 42 mandatai iš 150 sudaro prielaidas imtis iniciatyvos; šalies prezidentė jau patikėjo Fico teisę bandyti formuoti valdančiąją koaliciją.
Nepaisant to, daugumai suburti reikės bent dar dviejų partijų. Visų akys krypsta į trečioje vietoje likusią socialdemokratinę „Hlas“ partiją. Nors ji kadaise atskilo nuo „Smer“, su kuria išliko ideologiniai ir kitokie ryšiai, partnerystė nėra savaime garantuota. Juolab, kad „Hlas“ lyderis Peteris Pellegrini jau užsiminė, kad nenorėtų koalicijoje matyti nacionalistinės SNS partijos, kuri atrodė lengviausiu Smer pasirinkimu. Jam taip pat turėtų kelti nerimą su Fico siejami korupciniai ir kiti skandalai. Tad vilčių nustumti „Smer“ į šalį dar neprarado ir antroje vietoje likusi liberali „Progesyviosios Slovakijos“ partija.
Net jei Fico vadovaujama koalicija bus suburta, tikėtina, kad nuosaikesnė „Hlas“ pozicija padėtų švelninti ir Fico toną. Tiesa, Hlas viceprezidentė Denisa Sakova yra teigusi, jog ukrainiečiai, siekdami taikos, neturėtų tikėtis susigrąžinti visų iki 2014 m. okupuotų teritorijų, todėl daug lemtų pasirinktos konkrečios asmenybės į užsienio reikalų, gynybos ministrų pozicijas.
Penkta, sunku įsivaizduoti, kad ateityje Ukrainos tema netaptų kontroversijų objektu ir kitų Vakarų šalių politiniuose debatuose. Strategiškai reiškiminga, kad būtų sutarta dėl ilgalaikių paramos paketų, tokių kaip Europos Komisijos siūlomas 50 mlrd. eurų vertės planas.
Tai ne tik leistų Ukrainai planuoti perspektyvą ir sumažintų šios temos aistras dalies įvairių šalių politikų tarpe, bet ir atspindėtų didžiosios dalies europiečių poziciją, kad remti Ukrainą svarbu kaip niekada.
Perspausdinta iš delfi.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
