Linas Kojala. Kongreso rinkimai prognozės – įspėjimas prezidentui

Po dviejų savaičių Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno laukia didžiausias vidaus politikos išbandymas – vidurio kadencijos rinkimai.

Jų metu šalies gyventojai perrinks visus žemesniųjų parlamento rūmų – Atstovų rūmų – narius, bei trečdalį Senato. Pastaruosius dvejus metus abejuose rūmuose nedidelį pranašumą turi Bideno Demokratų partija, tačiau situacija gali pasikeisti.

Respublikonai nestokoja ambicijų perimti Kongreso kontrolę. Juos įkvepia menkas prezidento populiarumas, siekiantis vos 42 proc. Be to, arti dviženklės ribos balansuojanti infliacija sudaro terpę kritikuoti valdančiuosius. Būtent pastarąjį klausimą didesnė dalis rinkėjų laiko reikšmingiausiu rinkimų kontekste, ir įvardija Respublikonų partiją kaip siūlančią efektyvesnius sprendimus.

Bidenas atkirstų, kad tai nenustelbia jo ligšiolinių pasiekimų. Pavyzdžiui, priimtas infliacijos suvaldymo įstatymas, be kita ko didinantis mokesčius korporacijoms bei prisidedantis prie vaistų kainų sumažinimo. Kiek netikėtai pavyko susitarti ir dėl ginklų pardavimo kontrolės sugriežtinimo.

Visgi vidurio kadencijos rinkimų apklausos žada atkaklią kovą. Išlaikyti Atstovų rūmų kontrolę valdantiesiems demokratams bus sunku – šiuo metu jie turi vos aštuoniais mandatais daugiau, nei oponentai. Pastarojo šimtmečio istorija rodo, kad prezidento partija vidurio kadencijos rinkimuose vidutiniškai praranda 28 vietas. Tad tendencijos palankios respublikonams.

Kiek daugiau vilčių Bideno partijai Senato rinkimuose. Šiuo metu demokratų persvara yra minimali – abi partijos turi po 50 narių, tad lemiamas žodis tenka viceprezidentei. Tyrimai rodo, kad po rinkimų situacija išliks panaši, tačiau nebūtinai nusvirs į respublikonų pusę.

Jei Kongresas nusidažytų Respublikonų partijos raudona spalva, prezidento galimybės efektyviai veikti gerokai sumenktų. Neturėdamas atramos įstatymų leidėjų tarpe, Bidenas kliautųsi vykdomosios valdžios privilegijomis. Bet tikimybė, kad pavyks įgyvendinti reformas ar kitus sprendimus, kuriuos inicijuos Baltieji rūmai, sumenks iki minimumo. Partijų priešprieša tokia didelė, kad terpės konsensusui beveik nėra.

Juolab, kad visų akys kryps į prezidento rinkimus. Jie vyks 2024 metų pabaigoje, tad abi partijos dairysis tinkamiausio kandidato. Respublikonų akys krypsta į du politikus – Donaldą Trumpą ir iš dalies jo dėka gubernatoriaus poste Floridoje atsidūrusį Roną DeSantisą. Kol kas nei vienas, nei kitas nepatvirtino sieksiantys prezidento posto, tačiau kova tarp jų – jei jos prireiks – gali būti sunkiai nuspėjama.

Neaiški ir paties Bideno ateitis. Prezidentas tikina ketinąs siekti antrosios kadencijos. Tiesa, demokratai nerimauja dėl menko jo populiarumo. Be to, skeptikai tvirtina, kad vyriausias šalies vadovas istorijoje, kuriam lapkričio 20-ąją sukaks 80 metų, turėtų užleisti vietą kitiems. Tačiau kam? Aiškaus įpėdinio nematyti. Viceprezidentė Kamala Harris kol kas neįtikino didesnės dalies elektorato galinti kilti dar laipteliu aukščiau. Atvira kova partijos viduje būtų sekinanti ir neprognozuojama.

Tad Jungtinių Valstijų laukia dar vienas emocijų kupinas rinkiminis ciklas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.