Linas Kojala. Koronavirusas – kas kaltas?

Konspiracijų teorijos ir nepagrįstos kaltųjų paieškos. Tai – viena iš koronaviruso globalaus paplitimo pasekmių.

Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad atsakomybė dėl viruso epidemijos galimai krenta Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei. Ir pareikalavo, kad Vašingtonas pasiaiškintų. Vėliau jis paragino beveik 300 tūkst. savo sekėjų platinti tekstą, kuriame virusas siejamas su Jungtinių Valstijų valdžios sprendimais. Žinant, kad tokio lygio tarnautojai Kinijoje niekada neimprovizuoja ir nedaro pareiškimų, kuri prieštarautų partijos nuostatoms, tai prilyginta oficialiai pozicijai. Juolab, kad šiais svarstymais dalinosi ir Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Viruso kilmė iki šiol siejama su Kinija, tad šie kaltinimai, neturintys jokio įrodymų ar faktų pagrindo, sulaukė audringos reakcijos. Jie veikiau atspindi sudėtingus Pekino ir Vašingtono santykius, kurie neturi nieko bendro su mokslu, sveikatos apsauga ar globalios pandemijos stabdymu. Tačiau kartu tokia situacija nėra vienetinė, mat ne visada konstruktyvūs pareiškimai būdingi ir kitai pusei.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, kreipdamasis į amerikiečius iš Ovaliojo kabineto, taip pat daugiausiai dėmesio skyrė ne priemonėms kovai su virusu, o atsakomybės kitiems permetimui. Nors tiesiogiai Kinijos neįvardijo, šalies vadovas kartojo, jog virusas yra „užsienietiškas“, o Jungtinės Valstijos nuo jo apsigina tik todėl, kad iškart užvėrė duris keliautojams iš Kinijos.

Tiesa, Amerika užsidaro ne tik nuo Kinijos gyventojų. Trumpas taip pat paskelbė, kad nebebus įsileidžiami asmenys ir iš dvidešimt šešių Europos Sąjungos valstybių, tarp jų – ir Lietuvos. Argumentas – Europa nesusidoroja su krize, todėl vienintelis būdas yra „statyti sieną“. Nors mokslininkai svarsto, kiek tokia priemonė gali būti efektyvi, prezidentui buvo svarbu parodyti, kad imamasi veiksmų. Ypatingai žinant, kad didelės skubos konstatuoti artėjančią krizę Trumpas nerodė ir kurį laiką aiškino, jog situacijos sugrėsminimas tėra opozicijos pramanai.

Žvelgiant iš politinių interesų perspektyvos, toks Trumpo elgesys nestebina. Jo administracija kaltinama negebėjimu efektyviai spręsti epidemijos problemą; su tuo, kad valdžia daro ne viską, ką turėtų, sutinka ir 47 proc. apklaustųjų amerikiečių. Todėl prezidentas ne pirmą ir ne paskutinį kartą siekia nukreipti dėmesį kitur bei atrasti, kam suversti atsakomybę. Juk akivaizdu, kad ekonominiai trikdžiai, kylantys dėl kovos su virusu, neigiamai paveiks jo galimybes būti perrinktam jau lapkritį vyksiančiose prezidento rinkimuose.

Jau dabar Jungtinių Valstijų bendrojo vidaus produkto augimo prognozė sumažinta iki apvalaus nulio. Prie neigiamos tendencijos prisidės ir paties Trumpo sprendimai – pavyzdžiui, užsivėrimas nuo europiečių skaudžiai kirs per turizmo sektorių. O juk būtent amerikiečiai iš turizmo laimi daugiausiai – tai populiariausia valstybė keliautojams, kasmet iš to uždirbanti per 200 milijardų dolerių. Net penktadalis atvykstančiųjų – Europos gyventojai, o jų artimiausiu metu nebus.

Tad politikams nederėtų užmiršti, kad jų užduotis – atrasti tvarius ir efektyvius būdus globaliai problemai spręsti. Konspiraciniai pareiškimai ir emocingos kaltųjų paieškos tam nepasitarnauja.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.