Linas Kojala. Macronas ieško Rusijos

Emmanuelis Macronas ir vėl atsidūrė dėmesio centre.

Savaitgalį vykusioje prestižinėje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvavo dešimtys įvairių valstybių vadovų, bet bene daugiausia diskusijų sukėlė Prancūzijos prezidento pasisakymai. Filosofinį išsilavinimą turintis politikas svarstė apie geopolitiką, o ypatingą dėmesį ir vėl skyrė Rusijai.

Ne paslaptis, kad E. Macronas nori gerinti santykius su Kremliumi. Jo teigimu, kitos išeities paprasčiausiai nėra, mat, norint saugumo situacijos stabilizavimo, susitarimas su Vladimiru Putinu yra būtinas. E. Macronas savo mintis grindžia įsitikinimu, kad pati Rusija neturi kitos išeities – būdama pažeidžiama ekonomiškai ir vis labiau jausdama Kinijos spaudimą, Maskva turės ieškoti draugų Vakaruose. Todėl Europa turi būti pasirengusi ištiesti ranką, net jei tą daryti šiandien dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir nėra įmanoma.

Tad E. Macronas žaidžia dvigubą žaidimą. Viena vertus, jis primena, kad Rusija yra Europos valstybė su europietiška kultūra; be to, pastarųjų metų Europos Sąjungos taikomų ekonominių sankcijų politika neduoda rezultatų. Kita vertus, jis taip pat pripažįsta, kad Rusijos veiksmai neatitinka europietiškų vertybių, tad ir kalbėti apie sankcijų švelninimą pernelyg anksti.

Akivaizdu, kad Prancūzijos lyderis savo politiką grindžia ir nepasitikėjimu Jungtinėmis Valstijomis. Jis nori, kad Europa būtų savarankiškesnė priimti strateginius sprendimus, ypatingai užsienio ir saugumo politikos srityse. Tą Europa gali padaryti tik mažindama Vašingtono įtaką bei atrasdama sąlyčio taškų su tokiomis kaimyninėmis šalimis kaip Rusija. Visgi tokia vizija palieka nemažai neišspręstų dilemų; Europos valstybės be amerikiečių saugumo garantijų taptų itin pažeidžiamos; Senajame žemyne nėra apetito ženkliai didinti gynybos biudžetus; galiausiai tezė apie bendradarbiavimą su Rusija gali skambėti gražiai, tačiau per pastaruosius dešimtmečius tą bandyta daryti ne kartą – ir iš esmės visada nesėkmingai.

Juo labiau, kad amerikiečiai bent kol kas niekur nesitraukia. Taip, Donaldas Trumpas negaili kritikos Europai, bet jo administracija išlaiko įsipareigojimus. Ir netgi juos didina: Miunchene išgirdome, kad Vašingtonas skirs milijardą dolerių Trijų jūrų iniciatyvai, kurios dalimi yra ir Lietuva. Šių investicijų tikslas – Vidurio ir Rytų Europoje didinti energetinę nepriklausomybę bei saugumą, gerinti infrastruktūrą.

Tai – reikšmingas ir, svarbiausia, apčiuopiamas geopolitinis žingsnis. Jis ne tik stiprins regioną, bet ir pasitarnaus strateginiams Europos Sąjungos bei NATO tikslams. Tuo metu E. Macronui dar teks įrodyti, kad skambias vizijas lydi konkretūs politiniai įsipareigojimai. Kol kas Paryžius geba intriguoti mąstytojus, bet ne praktikus.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.