Linas Kojala. Pasitikėkime demokratija

Demokratija turi nemažai silpnybių. Pirma, ji gali atrodyti chaotiška. Kadangi sprendimų priėmimo procese dalyvauja daugybė įvairiai mąstančių veikėjų, ima atrodyti, jog bendras sutarimas neįmanomas. Juo labiau, kad diskusijose verda aistros, liejasi kritika, neišvengiama ir kandžių replikų.

Antra, toks chaotiškumas gali sąlygoti uždelstus veiksmus. Demokratinė sistema nėra natūraliai pritaikyta spartiems žingsniams. Norint suderinti vieną ar kitą sprendimą, reikia „įjungti“ didžiulį biurokratinį aparatą, suderinti teisės aktus, informuoti visuomenę. Paprastai tariant, skaidrumo ir atvirumo užtikrinimas reikalauja laiko.

Galiausiai demokratija nuolatos abejoja savimi. Nėra lengva išsaugoti sistemą, kuri remiasi žmogaus teisėmis, žodžio ir sąžinės laisvės principais, konkurencingais rinkimais. Juk demokratija – prieš šimtmečius aprašyta, bet palyginti neseniai valstybių tarpe įsivyravusi valdymo forma. Tuo tarpu tironijos persekioja žmoniją per amžių amžius. Todėl iškilus krizėms imama abejoti, ar tai nėra demokratijos pabaiga. Ne veltui ir šiandien knygynuose rastume daugybę knygų, kurių pavadinimai skambiai pranašauja demokratijos žlugimą.

Ir visgi praktika rodo, jog demokratijos anaiptol nėra beviltiškos. Antrajame pasauliniame kare laisvojo pasaulio valstybės nukovė tironijas. Šaltojo karo metais – taip pat.

Neseniai Misisipės universitete atliktas tyrimas tokią tezę paneigė. Autokratinės sistemos, vertinant pandemijos atvejų skaičių, mirtis ir kitus kriterijus, kol kas nepasirodė geriau, nei demokratijos. Rezultatai – įvairialypiai. Yra sėkmingesnių demokratinių pandemijos suvaldymo pavyzdžių, yra ir prastesnių. Bet neretai viešai skambantis teiginys, jog būtina atsisakyti principinių demokratijos nuostatų mainais į esą greitą ir efektyvų grėsmės suvaldymą, neturi pagrindo.

Tai turėtų būti įspėjimas nepasiduoti pagundai įtikėti, kad sudėtingas problemas galima spręsti vien pirštais spragtelėjus. Ar juo labiau patikėti tais, kurie tą žada. Jokia visuomenė nėra tokia vienalytė, kad nekiltų aršūs ginčai dėl geriausių išeičių ar vertybinių dalykų. Demokratija leidžia tokioms diskusijoms vykti ir galiausiai, po ilgo ir ne visada malonaus proceso, sudaro prielaidas tvariam sprendimui. Tuo metu autokratija sukuria greito sprendimo iliuziją, bet kliaujasi kitaminčių represavimu.

Demokratija anaiptol nėra tobula. Ji reikalauja laiko, brandos ir pastangų. Bet kaip kadaise sakė Vinstonas Čerčilis, geresnio valdymo būdo sukurti kol kas nepavyko. O juk sukurti daug sudėtingiau, nei sugriauti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.