Linas Kojala. Prezidentinių debatų niekas nepralaimėjo, bet tuo džiaugsis tik vienas

Tai bent jau buvo panašu į debatus. Kandidatai į JAV prezidentus šiąnakt surėmė špagas Tenesio valstijoje. Iki rinkimų likus vienuolikai dienų, tai buvo paskutinė (nors tik antroji) proga išvysti Donaldą Trumpą ir Joe Bideną ant scenos kartu. O politikams – galimybė pabandyti pakreipti rinkėjų nuomonę sau palankia linkme.

Šie debatai nepriminė pirmųjų, vykusių prieš kelias savaites, ir iškart tituluotų „blogiausiais debatais JAV istorijoje“. Tąkart vyravusio chaoso šįkart nebuvo – abu kandidatai turėjo laiko pasisakyti be oponento replikų (prie to, žinoma, prisidėjo įžanginių pasisakymų metu išjungtas oponento mikrofonai). Ko gero, net ir impozantiškasis Trumpas nematė prasmės veltis į apsižodžiavimą, kuris tik vertė žiūrovus kraipyti galvas.

Natūralu, jog didelis dėmesys skirtas pandemijai ir jos suvaldymui. Trumpas mėgino piešti optimistinį paveikslą – nepaisant daugiau nei 220 tūkst. aukų vien JAV, prezidentas akcentavo, jog blogiausia yra praeityje, o „savaičių bėgyje“ turėtų atsirasti ir vakcina.

Ir tik jis vienintelis gali suvaldyti situaciją, mat oponentas karantino metu sėdėjo užsidaręs savo namų rūsyje. Bidenas atkirto, jog virusologai tokiu pozityvumu netrykšta, tad ir Trumpo frazės nieko vertos (juk anksčiau prezidentas garsiai skelbė, jog viruso grėsmė baigsis iki Velykų).

Kalbant šiomis ir kitomis temomis buvo akivaizdu, kad Trumpui, lyginant su 2016-aisiais, dabar sudėtingiau. Prieš ketverius metus į politikos areną jis žengė iš verslo, pabrėždamas, kad bus efektyvesnis vadovas nei savo postuose užsisėdėję politikai. Tokia žinutė daliai amerikiečių, norėjusių sistemos sukratymo, skambėjo įtikinamai. Dabar Trumpas tokios privilegijos nebeturi – jam tenka ginti ketverių metų darbo Baltuosiuose rūmuose rezultatus. O tai pandemijos ir ekonomikos lėtėjimo metu nėra paprasta.

Pavyzdžiui, svarstant apie sveikatos apsaugos sistemą, Trumpas toliau kritikavo dar Baracko Obamos prezidentavimo metu priimtus sprendimus. Tiesa, jo paties administracija, nepaisant pažadų, esminės šios srities reformos neįgyvendino. Tą veikiausiai lemia ir aplinkybė, kad dalis Trumpo bendrapartiečių Respublikonų Kongrese iš tiesų nelabai nori atsikratyti to, kas veikia dabar, nes didelei daliai amerikiečių tai reikštų situacijos pablogėjimą.

Suprasdamas tai, Trumpas intuityviai primindavo, jog ir Bidenas praleido aštuonerius metus Baltuosiuose rūmuose viceprezidento poste. Be to, jis politikoje yra visą gyvenimą – kone pusę amžiaus. Taigi, kodėl jis dabar siūlo nuostabius sprendimus, jei jų nesugebėjo įgyvendinti anksčiau (mėgstama Trumpo frazė: jis tik kalba, bet nieko nedaro)? Kai kuriais atvejais Bideno atsakymai į šį argumentą neatrodė patys tvirčiausi. Bet tuo pačiu metu tai jau buvo dviejų politikų, o ne vieno politiko ir vieno autsaiderio iš verslo, dialogas. Ir tai palankiau Bidenui.

Įprastai paskutinieji debatai didelį dėmesį skiria užsienio politikai, tačiau šį sykį ji buvo paliesta gana paviršutiniškai. Diskutuota apie Šiaurės Korėją, Kiniją, šiek tiek – Ukrainą (tiesa, per kandidatų ryšius su Rusija, ne per geopolitinę ar karo perspektyvą). Visgi dominavo vidaus politikos aspektai, o tai tik dar kartą įrodo, jog net JAV prezidento rinkimuose užsienio politika dažnai paliekama periferijoje.

Trumpas šiame kontekste save dar kartą pavadino „griežčiausiu Rusijai“ JAV lyderiu, pagrįsdamas tai sprendimais siųsti Ukrainai letalinę ginkluotę, spaudimu NATO valstybėms labiau finansuoti gynybą ir sankcijomis Rusijai (nors jas daugeliu atvejų skatino Kongresas). Referuodamas į Krymą ne pavadinimu, o apibūdinimu „povandeninių laivų uostas“, Trumpas taip pat pridūrė, jog pusiasalį Rusija užvaldė Obamos administracijos laikais.

Tai buvo pateikiama Trumpui bandant susieti Bideną – ir jo sūnų, dirbusį Ukrainos energetikos įmonėje – su korupciniais ryšiais Rusijoje. Bidenas atkirto, jog niekada pinigų iš užsienio šalių nėra gavęs, o abejonių kelia pats Trumpas, vis dar slepiantis savo mokesčių ataskaitą (išties, Trumpo tezė apie vis dar atliekamą auditą, dėl kurio mokesčių ataskaitos viešinimas dabar negalimas, neskamba rimtai, nes yra kartojamas jau daugiau nei ketverius metus).

Debatus stebėjusių amerikiečių apklausos skelbia, kad šiąnakt geriau pasirodė Bidenas („YouGov“ duomenimis, Demokratas pranoko oponentą 54-35 proc., „Data for Progress“ – 52-41 proc). Vargu, ar tai savaime reikšminga (2016 m. Clinton, anot tyrimų, laimėjo visus debatus, bet rinkimuose jai tai nepadėjo).

Kur kas aktualiau kaip tai siejasi su bendromis rinkimų tendencijomis. Likus vos daugiau nei savaitei, nuomonių apklausos skelbia įtikinamą Bideno pranašumą. Nacionaliniame lygmenyje jis lenkia Trumpą 7-10 proc., o kertinėse valstijose, kurios ir nulems laimėtoją, paklaidos ribas peržengiančiu skirtumu.

Šie skaičiai yra geresni, nei 2016-aisiais turėtas Clinton pranašumas, be to, šiuo metu daromi tyrimai atsižvelgia į anuomet padarytas klaidas (pavyzdžiui, nebuvo tinkamai įvertintas Trumpui palankios demografinės grupės – baltaodžių rinkėjų, neturinčio aukštojo išsilavinimo – svoris). Galiausiai net 47 milijonai amerikiečių jau atidavė savo balsus išankstinio balsavimo metu, o didelis aktyvumas yra gera žinia Demokratų atstovui.

Taigi, praėjęs vakaras buvo viena paskutinių galimybių Trumpui pakeisti situaciją sau palankesne linkme. Jei debatų negalima laimėti, tai juos tikrai galima pralaimėti (padarant didelę klaidą ar pasakant tai, ko paskui tenka gailėtis). Ne veltui Bideno atstovai prisibijojo, kad jų kandidatas gali slystelėti. Nepanašu, jog tai įvyko, vargu, ar keisis ir apklausų skaičiai. O tai palanku pirmaujančiajam. Kova dar nebaigta, bet laikas – tiksi.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.