Jei viskas klostysis pagal optimistinį scenarijų, sprendimai gali būti priimti dar per pirmą šių metų pusmetį. Nors Suomijos įstojimui ratifikacijos procese turės pritarti visos 30 esamų NATO valstybių, beveik neabejojama, jog kliūčių nekils. Palaikymą jau išreiškė Jungtinės Valstijos, Vokietija, Prancūzija ir kitos Europos šalys. Juolab, kad suomiai ir švedai jau dabar yra artimi NATO partneriai ir net dalyvauja kai kuriuose bendruose Aljanso posėdžiuose.
Rusijos agresija keičia Europos saugumo architektūrą.
NATO ne tik stiprina pajėgas rytiniame flange, bet ir gali sulaukti naujų narių. Panašu, jog ypač arti to yra Suomija.
Ši šalis iki šiol vadovavosi neutraliteto nuostatomis ir nesiejo savo saugumo su jokia kolektyvinės gynybos organizacija. Visgi Kremliaus veiksmai privertė tokią laikyseną permąstyti.
Mentalinis lūžis, panašu, jau įvyko. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad narystei NATO pritartų beveik du trečdaliai Suomijos gyventojų. Tai – rekordiniai skaičiai, mat dar rudenį palaikymą tokiai idėjai reiškė vos ketvirtadalis.
Reaguodami į tai, valstybės lyderiai inicijavo politinį procesą, kuriame sprendžia, kas bus daroma toliau. Vyksta intensyvios konsultacijos tarp partijų, kurios turėtų išgryninti politinį konsensusą. Kol kas viskas veda narystės prašymo pateikimo link.
Panašios diskusijos vyksta ir Švedijoje. Tiesa, ten pozicijos kiek atsargesnės. Nors narystei NATO pritaria daugiau nei pusė gyventojų, valdantieji socialdemokratai neskuba keisti ilgamečių politinių nuostatų. Visgi Suomijai pasirinkus žengti NATO keliu, postūmis tą pačią kryptį pasirinkti ir švedams gerokai išaugtų.
Suomijos ir Švedijos narystė NATO ypatingai sustiprintų Baltijos jūros regioną. Moderni ir gerai ginkluota suomių kariuomenė su puikiai paruoštu rezervu taptų saugumo paspirtimi ir Baltijos šalims. Juolab, kad 58 proc. suomių vyrų jau dabar sako, kad yra pasirengę ginklu ginti Lietuvą, Latviją ar Estiją, jei joms kiltų grėsmė iš Rusijos.
Nauji nariai leistų kalbėti apie „Šiaurės tvirtovę“ – pasirengusių ir pasiryžusių Šiaurės ir Baltijos valstybių grupę, kurias kaip niekada suartina Rusijos grėsmė.
Kremlius, žinoma, tam priešinsis. Jau intensyvėja kibernetinės atakos ir grasinimai, Helsinkyje ir Stokholme puikiai suprantama apie galimas provokacijas narystės eigos procese. Tačiau nepanašu, kad tai sumažintų jų ryžtą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.