„Wagner“ žygis į Maskvą baigėsi. Jevgenijus Prigožinas esą traukiasi į Baltarusiją, kur jam pažadėtas prieglobstis be teisinio persekiojimo, jo vadovaujamos grupuotės ateitis – neaiški.
Kelių dienų įtampa Rusijoje sutraukė viso pasaulio dėmesį. Nepajudinamą tvirtybę siekęs demonstruoti Vladimiro Putino režimas staiga pasirodė esąs pažeidžiamas. Kelias valandas galėjo susidaryti įspūdis, jog „Wagner“ – kirtusi Rusijos sieną ir perėmusi kelių miestų kontrolę – apskritai nesusiduria su pasipriešinimu.
Tai – smūgis režimui. Rusams svarbiausia – regėti tvirtos rankos lyderį, gebantį efektyviai valdyti milžinišką teritoriją ir daugiatautę šalį. Tokia išvada kildavo kalbantis su Rusiją tyrinėjančiais sociologais. Taigi, nebūdavo keista nuolatos matyti didelį pasitikėjimą režimo vadu, nors tuo pat metu santykinai kritiškai vertinta jo ekonomika ar kitų sričių pasiekimai.
Tą lemia Rusijos vidinio pažeidžiamumo jausmas, apie kurį dar šaltojo karo pradžioje rašė vadinamosios „Ilgosios telegramos“ autorius George`as Kennanas. Išorinį jėgos demonstravimą Sovietų Sąjungoje skatindavo baimė dėl vidaus trapumo. Rusijai ši nuostata taip pat galioja. Tad „Wagner“ maištas, kad ir trumpas, kerta tiesiai per esminę efektyvaus vado V. Putino „kompetenciją“.
Šie įvykiai taip pat parodė, jog brutali agresija prieš Ukrainą net ir Kremliaus elitui gali staiga tapti antraeiliu veiksniu. Istorikas Timothy`us Snyderis dar praėjusių metų spalį rašė, kad visiems Kremliaus veikėjams pralaimėti Ukrainoje būtų blogai, bet dar blogiau pralaimėti Rusijoje.
Kitaip tariant, režimui imant aižėti, galios veikėjai sieks sutelkti visas įmanomas pajėgas Rusijos viduje, kad išsaugotų įtaką ir valdžią. Prasidėjus įvykių grandinei, nebus prasmės turėti jėgos svertų kur nors Ukrainoje. Tai, žinoma, būtų labai gera žinia Ukrainai, kuri galėtų įgyti iniciatyvą atsiimdama okupuotas teritorijas.
Net jei šį sykį situacija stabilizuota, ji sukūrė matomą precedentą. Elito tarpusavio kovos – neišvengiamas tokių režimų kaip Rusijos palydovas, ir tai gali kartotis.
Visgi neturime pamiršti, kas buvo šios konfrontacijos dalyviai. „Wagner“ grupuotė, o tiksliau įvairios jos atšakos, yra Vakarų šalių sankcijų sąrašuose už žudymą, įskaitant taikymąsi į civilius ir infrastruktūrą, žmonių grobimus ir prievartinius perkėlimus, daugybę kitų žmogaus teisių pažeidimų. Visa tai ne vienus metus vyko Malyje, CAR ir kitose šalyse. Nėra ką ir kalbėti, kiek nuo „Wagner“ nukentėjo Ukraina.
Tad „Wagner“ su Kremliumi dirbo ranka rankon, skleidė smurtą ir destabilizaciją įvairiose pasaulio dalyse. Tikėtina, kad grupuotės veikimas po šių įvykių taps probleminis, taigi, įvairiuose pasaulio kampeliuose gali smukti ir Kremliaus įtaka.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
