Linas Kojala. Skambią retoriką privalo lydėti sprendimai

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono tonas dėl Ukrainos – principingas.

Prieš kelias dienas išsamiame interviu jis Rusijos karą prieš Ukrainą įvardijo kaip keliantį „egzistencinę“ grėsmę visai Europai. Be to, politiko teigimu, siūlantieji riboti paramą Ukrainai renkasi „ne taiką, o pralaimėjimą“. Galiausiai pridūrė, jog Ukrainoje tikslus pasiekęs Kremlius nesustotų ir toliau grasytų lenkams, lietuviams, rumunams, estams ir kitiems.

Žinant, kad invazijos pradžioje Macronas akcentavo būtinybę leisti Kremliui „išsaugoti veidą“, akivaizdu, jog akcentai pasikeitė.

Tai nėra smulkmena. Lyderių retorika yra politinis aktas savaime; norime to ar nenorime, formuojamas visuomenės požiūris, išryškinami prioritetai, brėžiami strateginiai vektoriai. Ypač reikšmingą vaidmenį retorika atlieka užsienio ir saugumo politikoje, kuri didelei daliai piliečių yra tolima ir mažiau pažįstama. Juolab, kad Prancūzija – branduolinį ginklą turinti valstybė. Tad tai, kaip jos prezidentas apibrėžia egzistencinius prioritetus, yra aktualu visiems.

Visgi retorika, atsieta nuo praktinių veiksmų, neturės pakankamo efekto. O šioje srityje daugeliui Europos valstybių yra kur pasitempti.

Prancūzija yra svarbi ginklų Ukrainai tiekėja. Bet pagal dvišalės paramos Ukrainai santykį su šalies ekonomikos dydžiu ji vos patenka į Kylio instituto sudaromo sąrašo trečią dešimtuką. Kad ir kaip dažnai būtų kartojama, jog dalis pagalbos atkeliauja per Europos Sąjungos instrumentus ar nėra viešinama, vargu, ar šie skaičiai atliepia egzistencinės grėsmės naratyvą. Tai, jog Prancūzija balansuoja ties 2 proc. BVP gynybos išlaidoms riba yra sveikintina, tačiau nerodo išskirtinės ambicijos.

Todėl kils klausimų, ar tikrieji Macrono motyvai atliepia nuogąstavimą dėl Ukrainos, o gal prioretizuoja kitus tikslus. Pavyzdžiui, akivaizdu, jog Paryžiaus ir Berlyno santykiai nėra patys geriausi. Matydamas kanclerio Olofo Scholzo vidaus politikos problemas ir partnerių abejones juo, Macronas siekia sutelkti Europos geopolitinę lyderystę savo rankose. Tame tarpe ir savo pasisakymais stiprindamas saitus su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis.

Be to, Europą kausto baimė dėl Jungtinių Valstijų kolektyvinio saugumo įsipareigojimų permąstymo. Donaldo Trumpo pergalė lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose reikštų nestabilumo periodą, kuris skatintų Europą drastiškai stiprinti bendrą gynybos politiką. Macronas, artėdamas prie antrosios prezidento kadencijos pabaigos, nestokotų ambicijų imtis lyderystės šioje srityje.

Tad parama Ukrainai turi būti apčiuopiama ir matoma. Argumentai, kodėl to reikia, įtikinamai pateikti. Bet dabar turi sekti praktiškai apčiuopiami – ir proporcingi teiginių principingumui – veiksmai. Tiek remiant Ukrainą, tiek cementuojant NATO gynybos pajėgumus. Prancūzija šiose srityse dar gali nuveikti daugiau.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.