Linas Kojala teigia, kad sankcijų Baltarusijai veiksmingumas priklausys nuo elito: jis nori lobti iš režimo, o ne patirti kaštus

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti dar vieną sankcijų paketą Baltarusijai. Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala teigia, kad nors ir sulaukiančios kritikos, sankcijos gali būti naudingos. Be to, Vakarų šalys jau pasimokė, kaip jas naudoti tikslingai.

L. Kojala LRT TELEVIZIJAI teigia, kad sankcijas įvedusios Europos šalys išmoko jų tikslą – paveikti būtent režimų lyderius. Tačiau priduria, kad kai yra kalbama apie ekonomines sankcijas, išvengti nuostolių ir šalių gyventojams yra neįmanoma.

„Europos Sąjunga – ir apskritai Vakarų valstybės – išmoko ankstesnių sankcijų taikymo pamokas. Yra senas, „geras“ Irako pavyzdys. Ten taikytos labai griežtos sankcijos Saddamo Husseino režimui nepaskatino jo griūties iki tol, kol prasidėjo kariniai veiksmai ir tuo pačiu kainavo labai daug vietos gyventojams. Todėl dažniausiai dabar, ypač Europos valstybės, pabrėžia, kad sankcijos turi taikytis konkrečiai į režimą, į režimo lyderius, į režimo vadovus – tuos, kurie yra tiesiogiai atsakingi už, tarkime, lėktuvo nutupdymą Baltarusijos atveju ar smurtą prieš protestuotojus, ar suklastotų rinkimų organizavimą. Tai ir šiuo atveju mes matysime būtent bandymą kiek įmanoma tiksliau nutaikyti sankcijas.

Bet tuo pačiu, kai kalbame apie ekonomikos sektorius, visi puikiai supranta, kad toks chirurginis preciziškumas iš esmės yra neįmanomas. Jeigu sankcijos palies jau ir ekonominius sektorius – trąšas, naftą, bankinį sektorių – natūralu, kad bent jau dalis kaštų kris ir plačiajai visuomenei“, – aiškina politologas.

Anot jo, režimas taip pat sankcijas gali naudoti savo propagandiniame naratyve: „Režimas ko gero netgi ir bandys tikslingai tą (sankcijas – LRT.lt) paversti dar vienu pavyzdžiu savo propagandoje, neva Vakarai mus skriaudžia, o aš, šiuo atveju Lukašenka, esu vienintelis tas, kuris gali jus apginti“.

„Visų pirma Baltarusijos režimas su Lukašenka priešakyje jau kelis dešimtmečius kryptingai didino savo priklausomybę nuo Rusijos. Nes jeigu žvelgtume į ekonomiką, karinę integraciją, akivaizdu, kad Baltarusija prioritetą visuomet teikė rytams, o ne kaimynams iš vakarų. Ir tai sudaro prielaidas Rusijai būti labai įtakingai Baltarusijos atžvilgiu. Kitaip tariant, jeigu Vakarai taikys sankcijas, Kremlius tikrai turės nemažai įrankių dar papildomai spausti Lukašenkos režimą arba priešingai – suteikti jam tam tikrą ekonominį išsigelbėjimą, ką ir matėme pastaraisiais mėnesiais, kai Baltarusijai didėjo iš Rusijos teikiama parama“, – nurodo politologas.

Tačiau, pasak jo, sprendimas priimti sankcijas gali būti veiksmingos, ypač jei jas pajustų A. Lukašenką supantis elitas.

„Vis tik tai palies tą elitą, kuris supa Lukašenką, jis sudarys prielaidas dar kartą įsitikinti, kad Lukašenkos veiksmai yra tokie neadekvatūs, kad Vakarų spaudimas tik didėja ir tai gali paskatinti būtent tą Lukašenką apsupusį elitą šiek tiek mažiau matyti jį kaip vienintelį galimą Baltarusijos raidos scenarijų. Kitaip tariant, jo pozicijos gali susilpnėti, nes elitas nori lobti iš režimo, o ne patirti dėl to vis didėjančius kaštus“, – tvirtina L. Kojala.

Primename, kad pirmadienį Europos Sąjungos diplomatai sutarė dėl sankcijų svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant kalio trąšoms, kurios eksportuojamos per Klaipėdos uostą.

Diplomatiniai šaltiniai BNS teigė, kad įvedus sankcijas Baltarusijai, trąšų eksportas per Lietuvą gali būti stabdomas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė vertins sankcijų poveikį Lietuvos įmonėms.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.