Linas Kojala. Ukrainai jau kišami pagaliai į ratus
Ukrainos kelias į Europos Sąjungą bus nusėtas duobių. Ir ne vien dėl geopolitinių priežasčių.
Gruodžio mėnesį Bendrijos lyderiai turės spręsti, ar pradėti derybų su Ukraina procesą. Tą rekomenduoja Europos Komisija, pabrėžianti, kad Ukraina net ir karo metu daro pažangą.
Visgi tokios didelės valstybės kaip Ukraina priėmimas bus kompleksiška užduotis. Juk kartu su ja Bendrijos duris nori praverti dar bent keliolika šalių, pradedant Moldova ir baigiant Bosnija ir Hercegovina. Organizacijai, kuri naują narį paskutinį kartą sveikino prieš dešimtmetį, tai kelia rimtų iššūkių.
Be to, pagalius į ratus jau dabar kaišo Vengrija. Šios valstybės prieštaravimai dėl pagalbos Ukrainai – tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO – jau nieko nestebina. Tik panašu, jog šiuo atveju už Budapešto nugaros slepiasi ir daugiau abejojančių valstybių. Todėl kyla svarstymai, ar pavyks pralaužti Vengrijos grasinimą panaudoti veto derybų pradžios klausimu; o juk sunkiai kelią skinasi ir naujas sankcijų paketas bei karinės paramos planas.
Kyla ir dilema, ko mainais už sutikimą gali reikalauti Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – nuo įšaldytos piniginės paramos Budapeštui išmokėjimo iki aukštų postų po Europos Parlamento rinkimų.
Net jeigu ledai pajudės, tai nereikš greitos narystės. Prieš priimant naują valstybę keistis iš vidaus turės ir pati Europos Sąjunga. Kad tai nebus lengva, įrodo prieš kelias dienas įvykę rinkimai Nyderlanduose. Juose daugiausiai balsų surinkusi kraštutinių dešiniųjų partija, vedama Geerto Wilderso, deklaruoja ne tik priešiškumą Ukrainos priėmimui, bet ir patys žada kelti referendumo dėl savo narystės Bendrijoje klausimą.
O pokyčių reikės, vien jau vertinant biudžetą. Skaičiuojama, kad esamomis sąlygomis Ukrainos narystė reikštų, jog per 40 proc. visų Bendrijos lėšų tektų skirti šiai valstybei. Akivaizdu, jog toks modelis nėra tvarus. Bet lengvų sprendimų, kaip didinti Europos Sąjungos bendrą pinigų kapšą ir peržiūrėti jo skirstymo mechanizmus, nėra.
Nepamirškime, jog Ukrainos atstatymas pareikalaus didžiulių investicijų. Pasaulio Bankas skaičiuoja, jog kaštai gali siekti beveik 400 mlrd. eurų. Didžiąją dalį šios sumos turės dengti vyriausybių skirtos lėšos. Ekonomikai tai bus postūmis į priekį, tačiau mobilizuoti tiek lėšų bus sunku.
Galiausiai visi šie žingsniai neturės didelės prasmės, jei Ukraina išliks nesaugi. Sunku įsivaizduoti milijardines investicijas ar su Ukraina funkcionuojančią Europos Sąjungos vieningą rinką, jei ši šalis nebus NATO narė. Ar bent neturės kitų apčiuopiamų saugumo garantijų. Todėl Europos Sąjungos ir NATO klausimai, nors svarstomi pavieniui, yra neatsiejami.
Tai neturėtų versti nuleisti rankų. Ukraina yra arčiau Europos Sąjungos nei bet kada anksčiau savo istorijoje. O ir tai, kad derybos bus kompleksiškos, nėra jokia staigmena. Tačiau svarbu, jog tuo būtų pasinaudojama kaip galimybe, o ne paverčiama kliūtimi, kuri sulėtina pagreitį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
