Linas Kojala. Rusijos geopolitinės pergalės ar „pergalės“?
2021-02-24
Linas Kojala. Vakcinų geopolitika
Linas Kojala, lrt.lt
Praėjusi savaitė dar kartą priminė, kad Ukraina šiuo metu kariauja net du karus. Vien penktadienį rytų Ukrainoje apšaudyti ir sužeisti vienuolika karių, ginančių savo valstybės teritorinį vientisumą. Ir visa tai – „paliaubų“ fone, kurios vis skelbiamos, bet nevirsta realybe.
Kitame fronte Ukrainą pasiekė geresnės žinios. Šalis sulaukė pirmosios vakcinų nuo COVID-19 siuntos. Vakaruose vakcinavimo procesas vyksta jau kurį laiką, tuo metu kaimyniniams regionams, įskaitant į Rytus nuo mūsų, tenka palūkėti.
Šis globalus mūšis dėl žmonių sveikatos yra ir geopolitinis. Pavyzdžiui, Ukraina neketina naudoti Rusijos pasiūlytos „Sputnik V“ vakcinos. Anot prezidento Volodymyro Zelenskio, ukrainiečiai netaps „bandomaisiais triušiais“ vakcinai, kurios efektyvumas nėra visuotinai pripažintas.
Sprendimas nėra stebinantis žinant apie Krymo aneksiją ir agresiją Donbase. Vakcinų iš Rusijos kol kas neketina įsigyti ir penktadalio teritorijos po karo su Rusija nekontroliuojantis Sakartvelas, nors pirmųjų skiepų ten dar tik laukiama. Tuo metu Aleksandro Lukašenkos režimas rusišką vakciną ne tik naudoja vakcinavimui, bet ir pradėjo gaminti Baltarusijoje. Tarptautinėje arenoje izoliuotas Lukašenka visais klausimais teturi vieną partnerį.
Rusijos veiksmai siūlant vakciną kaimyninėms šalims verčia jas nuogąstauti dėl tikrųjų intencijų. Juk pačioje Rusijoje paskiepyta proporcingai dvigubai mažiau žmonių, nei Europos Sąjungoje (nors bendrija savo vakcinavimo tempais tikrai nesididžiuoja). Tad imama abejoti geranoriškumu.
Juk tai, kaip pandemija bus suvaldyta kaimynystėje, svarbu ir iš sveikatos apsaugos, ir geopolitinės perspektyvos. Tam jau išskirta keliasdešimt milijonų eurų, tačiau pirmiausiai bendrija koncentruosis į vidaus vakcinų trūkumą.
Politinį aspektą vakcinos turi ir kitur. Pavyzdžiui, bene sėkmingiausia vakcinavimo prasme valstybė pasaulyje yra Izraelis, bent viena doze paskiepijęs beveik visus suaugusiuosius. Iš šios šalies vakcinų gali tikėtis Čekija ir Vengrija – manoma, kad tą lemia pirmosios ketinimas atidaryti ambasadą Jeruzalėje, o antroji jau perkėlė į šį miestą dalį diplomatų.
Nors žadami vakcinų skaičiai – labiau simboliniai, visuotinio stygiaus metu tai nemenka paspirtis. Tuo metu Kinija savo sukurtą vakciną gali naudoti kaip priemonę įvaizdžiui pagerinti. Bet Pietryčių Azijos regiono šalys kol kas į skiepą, neperėjusį visų patikros procesų, žvelgia atsargiai. Europoje rusišką ir kinišką vakciną įsileido tik Vengrija, bet į jas vietos gyventojai žvelgia kritiškiau, nei į vakarietiškas.
Nėra abejonių, kad pandemija bus įveikta tik tada, kai ją įveiks visi. Bet vakcina gali tapti ir įrankiu, tad politikos tame išvengti – nepavyks.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
