Linas Kojala. Vladimiro Putino flirtas su Kinija

Prieš keletą dienų Vladimiras Putinas kelias valandas diskutavo su tarptautinės politikos ekspertais tradiciniame Valdajaus forume. Kremliaus šeimininkas aptarė daugybę temų, bet bene daugiausiai dėmesio sulaukė skambūs pasisakymai apie Kiniją.

V. Putinas tikino, jog Rusijos ir Kinijos santykiai yra pasiekę precedento istorijoje neturintį lygį. Kaimyninės šalys kartu vysto energetikos projektus, intensyvina ekonominius ryšius, rengia karines pratybas. Be to, prezidento teigimu, nėra atmetama net ir karinės dviejų valstybių sąjungos galimybė. Tai neturėtų stebinti žinant, jog Putinas ir Kinijos vadovas Si Dzinpingas yra susitikę daugiau nei trisdešimt kartų ir vadina vienas kitą „draugais“.

Tokius svarstymus tarsi ir patvirtina pastarųjų metų tendencijos. Nuo 2014-ųjų, kuomet Rusija aneksavo Krymą, šios šalies santykiai su Vakarų pasauliu yra pašliję. Neturėdami kitos išeities, rusai ieško alternatyvų. Todėl, pavyzdžiui, visai neseniai pradėjo veikti dujotiekis „Sibiro galia“, pumpuojantis dujas iš Rusijos į Kiniją.

Jau vystomasis ir antrasis dujotiekio etapas. Plėtojamas ir 2 tūkst. kilometrų greitkelis, turintis sujungti Vakarų Europą su Šanchajumi, o viena svarbiausių jo atšakų drieksis nuo Kazachstano iki Baltarusijos.

Rusiją ir Kiniją taip pat vienija priešiškas nusistatymas Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Pastebima, kad šios valstybės Jungtinėse Tautose dažniausiai palaiko viena kitą, mat siekia sukliudyti iniciatyvoms, kurias remia amerikiečiai. Pavyzdžiui, Pekinas ir Maskva balsuojant susivienijo kone dvidešimt kartų, neleisdamos įtvirtinti Vakarų pozicijos dėl žiaurumų Sirijoje. Be to, Rusija rėmė Kiniją, kai Jungtinės Valstijos ir Europa kritikavo Pekiną dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš kinų musulmonų mažumą.

Be to, tendencijos yra priešingos: jei Kinija sparčiai auga ir plečia įtaką, tai Rusija buksuoja. Nenuostabu, jog tai kuria nelygiaverčių partnerių situaciją; jei Rusijai Kinija sudaro apie 15 proc. prekybos apimčių, tai Kinijai Rusija – mažiau nei vieną procentą.

Augančios komercijos apimtys taip pat neturėtų apgauti. Bene trys ketvirtadaliai prekybos yra Rusijos eksportuojamos energetinės žaliavos, tokios kaip nafta ir dujos. Kitaip tariant, Kinijai reikia išteklių, Rusija juos parūpina, ir daro tai palankiomis kainomis.

Galiausiai netrūksta geopolitinių ir istorinių dilemų. Rusija intensyviai prekiauja ginklais su Indija, nors ši valstybė konfliktuoja su Kinija Himalajų kalnuose. Akivaizdu, kad Pekino tai nedžiugina. Tuo metu Rusija labai norėtų, kad Kinija pripažintų Krymo aneksiją, tačiau vargu, ar tai kada nors įvyks.

Kinija taip pat laikas nuo laiko primena, kad Vladivostokas tapo Rusijos dalimi tik XIX a., kuomet, Pekino vertinimu, buvo aneksuotas. Taigi, teritoriniai nesutarimai gali iškilti kaip dar viena dvišalių santykių problema.

Putinas džiaugiasi artumu su Kinija, tačiau dvišaliai santykiai nėra vienareikšmiai. Nors pagrindo bendrystei netrūksta, tai kol kas primena interesų sutapimą, o ne tvarią draugystę. Ar Kremliaus ir Pekino ryšiai atlaikys galimus iššūkius, parodys laikas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.