Linas Kojala. Vokietija permąsto santykius su Kinija
Pastaruosius kelis dešimtmečius Vokietija ekonomikos augimą grindė trimis prielaidomis: pigiomis energetikos žaliavomis iš Rusijos; intensyvėjančia prekyba su Kinija; ir mažomis išlaidomis gynybai dėl Jungtinių Valstijų teikiamų saugumo garantijų.
Ši strategija žlugo Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą fone.
Per trumpą laiką Berlynas sugebėjo persiorientuoti. Energetikoje priklausomybė nuo Rusijos buvo eliminuota – nuo šių metų pradžios Vokietija nebeperka žaliavų iš agresoriaus. Keičiasi ir požiūris į saugumą – kancleris Olafas Scholzas patvirtino, jog kitąmet išlaidos gynybai pasieks NATO Aljanse užsibrėžtus 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lieka komplikuoti santykiai su Kinija.
Vokietija, bandydama atliepti šią dilemą, prieš kelias dienas paskelbė santykių su Kinija strategiją. Tai – pirmasis toks Vyriausybės dokumentas, rodantis, kad ankstesnė kryptis prioritetizuoti pragmatinę ekonominę naudą nebegali tęstis. Geopolitinės, vertybinės ir ekonominės Vakarų šalių skirtys su Kinija auga. Tad strategijoje Berlynas bando atrasti naują balansą tarp ekonominių interesų ir nacionalinio saugumo.
Viena vertus, Kinija yra didžiausia Vokietijos prekybinė partnerė – pernykštė dvišalių prekybinių santykių vertė siekė beveik 300 mlrd. eurų. Lyginant su 2021-aisiais, augimas siekia 21 proc. Be to, didžioji dalis retųjų žemės elementų, reikalingų elektromobilių ir kitų technologijų gamybai, Vokietiją pasiekė būtent iš Kinijos. Kita vertus, Kinijos parama brutalią agresiją vykdančiai Rusijai, ekonominio šnipinėjimo ir spaudimo Vakarų kompanijoms atvejai negali likti nuošalyje.
Vyriausybės siūloma formulė atitinka tai, ką kalba Europos Sąjungos lyderiai; nebus siekiama nutraukti ekonominių ir diplomatinių santykių su Kinija, nes tai būtų pernelyg žalinga. Tačiau bus mėginama sumažinti rizikas. Pavyzdžiui, ieškant alternatyvių Kinijai tiekėjų ypatingos svarbos prekėms bei atveriant naujas rinkas Vokietijos verslams Azijoje.
Tai nėra detalus planas, tad abstrakčios formuluotės kels klausimų dėl jų realizavimo praktikoje. Bet žingsnis į priekį – akivaizdus; Vokietija vengia kartoti klaidą, kuri padarė šalį pažeidžiamą Rusijos agresijos fone. Be to, kai kurie sprendimai – pvz., ribojant Kinijos investicijas į strategiškai reikšmingus ekonomikos sektorius, – jau virsta realybe.
Susitarti nebuvo lengva, mat interesai šalies viduje išsiskiria. Valdančiąją daugumą sudarantys Žalieji palaikė kritišką laikyseną Kinijos atžvilgiu. Tuo metu kanclerio Scholzo socialdemokratai, atspindėdami ir verslo nuogąstavimus, siūlė nuosaikesnes formuluotes.
Šis konsensusas bus svarbi gairė ir platesniame Europos Sąjungos politikos Kinijos atžvilgiu kontekste. Kol kas plataus sutarimo dėl požiūrio į Pekiną nėra. Senasis žemynas, atliepdamas geopolitinius iššūkius, turės ne tik sukurti santykių su Kinija formulę, bet ir ją efektyviai realizuoti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
Perspausdinta iš delfi.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
