Linas Kojala. Vokietija pripažįsta klaidas ir keičiasi

Permąstymo laikas Vokietijoje. Šios šalies užsienio reikalų ministrė, kalbėdama diplomatams, pripažino praeities klaidas.

„Turime suvokti, kad už rusiškas dujas niekada nemokėjome pigiai. Galbūt kai kada mokėjome palyginti nedaug. Tačiau ta atrodytų nedidelė kaina kūrė aklą priklausomybę ir infrastruktūrines jungtis, o tai – jau saugumo rizikos. Už kiekvieną kubinį metrą rusiškų dujų dvigubai ar trigubai sumokėjome nacionalinio saugumo kainą […]“, – kalbėjo politikė.

Dar visai neseniai būtų buvę sunku įsivaizduoti tokį pareiškimą. Vokietija ilgus metus džiaugėsi atrodytų palankiomis žaliavų importo iš Rusija sąlygomis. Todėl priklausomybė nuo Rusijos kaip vienintelio dujų tiekėjo kryptingai augo, o alternatyvų nebuvo ieškoma. Pavyzdžiui, kartota, jog „Nord Stream 2“ dujotiekis tėra komercinis projektas, kuris pasitarnaus Europos energetiniam saugumui.

Šiandien rusiškų dujų tiekimas praktiškai sustabdytas. Kremlius teigia, jog tą lėmė techninės priežastys. Tačiau visi supranta, kad agresorius desperatiškai siekia išnaudoti energetinio šantažo svertą. Ypač artėjant žiemai, kuri kelia nerimą Senojo žemyno gyventojams.

Jei Vokietija, o kartu ir visa Europa, atlaikys, ateityje Rusijos įtaka Vakarų šalims dramatiškai smuks. Todėl Putinas tikisi, jog augančios energijos kainos paskatins masinius protestus bei sumažins paramą Ukrainai.

Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai jau dabar teigia, kad jokio nuolaidžiavimo Kremliui nebus. Juk kainos auga ne dėl sankcijų ar pagalbos Ukrainai, o Kremliaus sukelto ir tęsiamo brutalaus karo. Su tuo sutinka ir vokiečių visuomenė: net 70 proc naujausioje apklausoje teigė, kad Ukrainą būtina remti net ir augančių kainų akivaizdoje.

Visgi Berlynui teks permąstyti ne tik ryšius su Rusija. Šiuo metu vyksta svarstymai ir dėl tolesnio santykio su Kinija. Šios šalies rinka itin svarbi Vokietijos verslui, tačiau kelia vis daugiau nacionalinio saugumo bei žmogaus teisių dilemų. Kai kurie ekspertai įspėja nekartoti tos pačios klaidos, kokia padaryta santykyje su Maskva – tapti pernelyg priklausomais.

Optimizmo turėtų teikti aplinkybė, jog pagrindinės Vokietijos politinės partijos tarsi ir sutaria dėl strateginių krypčių, kurios spręstų šias dilemas.

Pirma, skubiai statomi suskystintų dujų terminalai, taip pat diskutuojama dėl uždaromų branduolinių jėgainių darbo pratęsimo. Tai turėtų padėti bent iš dalies atliepti Rusijos energetinio šantažo problemą. Antra, iki šių metų pabaigos turėtų būti paskelbtas strateginis dokumentas dėl tolesnių santykių su Kinija. Manoma, jog jame bus bandoma atrasti balansą tarp ekonominių interesų ir saugumo klausimų. Galiausiai Vokietijos planai ženkliai didinti gynybos finansavimą atliepia ir Rusijos, ir Kinijos grėsmių spektrą.

Daugelis šių sprendimų galėjo – ir turėjo – būti priimti anksčiau. Visgi klaidų taisymas yra geresnis kelias, nei jų kartojimas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.