M. Antonovič. Lenkijos vyriausybės rekonstrukcija. I dalis

Pagaliau po tris mėnesius trukusių spekuliacijų įvyko Lenkijos vyriausybės rekonstrukcija. Taip šį virsmą vadina valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (TT). Mateuszas Morawieckis premjero poste pakeitė Beatą Szydło. Ji veikiausiai taps vicepremjere, atsakinga už socialinę politiką. Daugiau pokyčių vyriausybėje nėra.

Reikia pripažinti, kad TT ir jos lyderis Jarosławas Kaczyńskis buvo priversti žengti šį žingsnį ne iš gero gyvenimo. TT nėra monolitas. Partiją sudaro daugybė frakcijų, kurioms vadovauja ambicingi lyderiai, subūrę aplink save nemažai žmonių. Šios grupės nuolat kovoja tarpusavyje dėl įtakos ir galutinio tikslo – kada nors pakeisti partijos pirmininką. Pastarąjį pusmetį šios vidaus kovos tapo matomos ir viešai aptarinėjamos. Itin reikėtų išskirti prezidento Andrzejaus Dudos bei gynybos ministro Antonio Macierewicziaus ir prezidento bei teisingumo ministro Zbigniewo Ziobro konfliktus.

Reikia pridėti ir tai, kad ligšiolinė premjerė nesugebėjo vykdyti vienos pagrindinių savo užduočių – koordinuoti visos vyriausybės ir jos ministrų veiklą. Iš esmės kiekvienas ministras vykdė savavališką politiką, o kilus konfliktui kreipdavosi ne į premjerę, bet į J. Kaczyńskį. Koordinacijos trūkumas buvo itin matomas užsienio politikoje. Vienas vertus, prezidentas kelia trijų jūrų iniciatyvą Vidurio ir Rytų Europoje, Energetikos ministerija vysto ambicingus „Baltic Pipe“, atominių elektrinių ir jungčių su kaimynėmis valstybėmis projektus, kita vertus, vidaus reikalų ministras Mariuszas Błaszczakas, flirtuodamas su neoendekų grupėmis, griauna santykius su kaimynais (čia verta prisiminti pasiūlymą naujuose Lenkijos pasuose naudoti Vilniaus ir Lvovo atvaizdus), aplinkosaugos ministras Janas Szyszko, leisdamas masiškai kirsti medžius Belovežo girioje, griauna Lenkijos reputaciją Europos Sąjungoje (ES), o visa tai vainikuoja impulsyvus ir liežuvio nevaldantis užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis.

Regis, Lenkija rimtai nusprendė gerinti santykius su Vakarais. Tam yra daugybė priežasčių.

Labai tikėtina, jog J. Kaczyńskis išsigando, kad šie konfliktai taps nebevaldomi ir ilgainiui pradės kenkti TT populiarumui. Būtent dėl šių priežasčių žlugo ankstesnė TT vyriausybė 2007 metais. Todėl vyriausybę nuspręsta perkonstruoti dabar, kai partija turi gerus reitingus, ir išvengti didelių nuostolių įvaizdžiui ir populiarumui.

Naujuoju premjeru tapo ligi šiol vienu metu Finansų ir Ekonominio vystymosi ministerijoms vadovavęs vicepremjeras M. Morawieckis. Nors M. Morawieckis į partiją įstojo tik prieš pusantrų metų, jis sugebėjo greitai užsitarnauti J. Kaczyńskio paramą. Šis labai vertina M. Morawieckį kaip politiką ir jo ekspertinius gebėjimus ekonomikos srityje. Lenkijoje daug kas mano (kiek ši nuomonė atitinka tikrovę – kitas klausimas), kad būtent M. Morawieckis leido Lenkijai tuo pat metu išlaikyti stabilius šalies finansus, didelį ekonominį augimą ir gerokai padidinti išlaidas socialinei apsaugai. Kai kas net teigia, kad J. Kaczyńskis mato M. Morawieckį kaip savo įpėdinį.

Tačiau egzistuoja dar viena priežastis, kodėl buvo pasirinktas būtent M. Morawieckis. Regis, Lenkija rimtai nusprendė gerinti santykius su Vakarais. Tam yra daugybė priežasčių. Pirma, netrukus prasidės derybos dėl naujos ES finansinės perspektyvos. Manoma, kad M. Morawieckiui lengviau seksis derėtis su Vakarų lyderiais, nes jiems jis bus priimtinesnis nei emocinga ir su daugybe Vakarų politikų susipykusi buvusi premjerė. Svarbu ir tai, kad M. Morawieckis, skirtingai nei B. Szydło, sugeba kalbėti angliškai. Antra, nenumaldomai artėja „Brexit“, tai iš esmės padidins euro zonos valstybių įtaką ES. Tarp šalių, nepriklausančių euro zonai, Lenkija neturi jokio rimto sąjungininko, su kuriuo galėtų atsverti Vokietijos ir Prancūzijos įtaką. Todėl, norėdama bent kiek apsaugoti savo interesus, Lenkija privalo įveikti dabartinę izoliaciją ES. Trečia, Lenkija rengiasi pradėti savo atominės energetikos programą. Šį žingsnį labai palaiko pats M. Morawieckis. Norint pastatyti atominę jėgainę reikia gauti reikalingą technologiją iš Vakarų. Kol kas realiausios pretendentės ją suteikti yra Prancūzijos kompanijos. Būtent todėl M. Morawieckis pirmojo užsienio vizito vyks į Prancūziją.

Be užsienio, verta pridėti ir vidaus politikos veiksnius. Kitų metų lapkričio mėnesį Lenkijoje vyks savivaldos rinkimai. Premjero pakeitimas – būdas vėl įsiteikti nuosaikiajam, centro elektoratui. Atrodytų, kad turint dabartinius aukštus reitingus tai nebūtina. Tačiau TT tikrai nėra tokia stipri Lenkijos didžiuosiuose miestuose. Jeigu merų rinkimus laimėtų opozicinės partijos, tai joms suteiktų galimybių ir energijos mesti rimtesnį iššūkį TT 2019 metų parlamento rinkimuose. Čia itin svarbi Varšuva. Greičiausiai dėl panašių priežasčių Lenkijos spaudoje atsirado versija, kad TT švelnins vidaus politikos kursą. Esą pagrindinės reformos jau įvykdytos, tad įpusėjus Seimo kadenciją bus labiau susitelkta į ekonomiką. Verta paminėti, kad tokia teorija egzistavo dar 2015 metų pabaigoje, kai TT pradėjo vykdyti kontroversiškiausias reformas.

Įgyvendinti minėtus uždavinius, ypač imtis lyderystės koordinuoti visos vyriausybės politiką, M. Morawieckiui bus labai nelengva. Jis yra labai nemėgstamas TT narių. M. Morawieckis padarė įspūdingą karjerą dirbdamas užsienio bankuose, yra dirbęs tuomečio premjero Donaldo Tusko patarėju ir net pakliuvęs į garsiąją „Waitergate“ istoriją, kai prabangaus Varšuvos restorano padavėjai slapta įrašė „Piliečių platformos“ politikų pokalbius. Visi šie biografijos faktai visiškai nedera su TT, kaip antielitinės, paprastų žmonių partijos, įvaizdžiu. Todėl galima tikėtis, kad įvairios PiS frakcijos, tarp kurių bus ir B. Szydło šalininkai, kovos su M. Morawieckiu ir stengsis jam pakenkti.

Dėl šios priežasties, apsidraudžiant, vyriausybės rekonstrukcija buvo padalyta į du etapus. Pirmuoju premjerė sukeista vietomis su vicepremjeru, o kiti ministrai išsaugojo savo postus. Tai buvo padaryta tam, kad šie, sužinoję, jog neteks darbo, nesumanytų paraginti savo frakcijų balsuoti prieš vyriausybę ir taip užblokuoti jos patvirtinimą. Antruoju etapu bus pakeista nemažai ministrų. Šiuo metu didžiausia intriga – ar bus pakeisti užsienio reikalų, gynybos ir aplinkosaugos ministrai. Plačiau apie tai bus galima kalbėti sausį, kai ir vyks antrasis Lenkijos vyriausybės rekonstrukcijos etapas.

Perspausdinta iš lzinios.lt