M. Šešelgytė: Europa nėra JAV prioritetas

Europa nėra svarbi pasaulio žaidėja, o Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) turi svarbesnių reikalų, nei vien kreipti dėmesį į tai, kas vyksta Europoje, LRT RADIJUI sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktarė Margarita Šešelgytė. Saugumo ir gynybos analitiko Aurimo Navio teigimu, būtina realiai vertinti grėsmę Baltijos šalims, einančią iš Rusijos.

Paklausta, ar Europai gresia likti vienai akis į akį su Rusija, M. Šešelgytė teigia, kad Europa pasaulio mastu nėra labai reikšmingas žaidėjas, lygiai taip pat, kaip ir Rusija, prarandanti savo galią. Rusija ir Europa yra viename regione, todėl, pašnekovės teigimu, šios valstybės turi išsiaiškinti tarpusavyje, nes JAV prioritetai yra kiti.

„JAV strateginių prioritetų pasikeitimas matėsi jau Baracko Obamos prezidentavimo metais. Paskutiniai Donaldo Trumpo veiksmai yra nukreipti į Kiniją, su kuria vyksta prekybos karai. JAV turi ir kitų užsiemimų, nei vien kreipti dėmesį į tai, kas vyksta Europoje. Tai paveikslas, su kuriuo susiduriama šiandien. Europa nėra reikšmingas žaidėjas – pagrindiniai pasaulio žaidėjai yra Kinija, Indija ir JAV. Antrą vertus, Rusija irgi nebėra laikoma svarbia žaidėja, dėl ko Rusija ir Europos valstybės turi susitvarkyti pačios“, – teigia M. Šešelgytė.

A. Navio nuomone, tarp JAV ir Europos vis dar vyksta bendradarbiavimas: atliekamos karinės pratybos, egzistuoja Amerikos pajėgų įsitraukimas, kariškiai pasiryžę gintis, o finansavimas nemažėja, nors, galimai, Amerikai nesame ypač svarbūs.

„Pasaulis didelis, o Amerikai, kaip super valstybei, tenka didelė strateginė našta. Europa mums yra svarbi, bet, pasižiūrėjus globaliu mastu, šiuo metu nėra labai reikšmingas taškas. Tačiau, galbūt, didelio nerimo dėl to, ar amerikiečiai bus, ar nebus, neturėtų kilti. Šiuo metu jie yra ir padeda mums “, – sako A. Navys.

DELFI korespondento gynybos temomis Vaido Saldžiūno teigimu, Amerikos pajėgos Europoje vis auga. 2014 m. buvo skirti 700 mln. dolerių, o šiemet bus skiriama net 6,5 mlrd. dolerių, tačiau Amerikai norėtųsi ir daugiau gynybinės iniciatyvos iš Europos valstybių pusės.

„Reikia pripažinti, kad Amerikos pajėgos Europoje auga. Naujoji administracija už šiuos pinigus atkuria dalį infrastruktūros […]. Tai, kad Europai reikės ir pačiai pasirūpinti savo saugumu – nieko naujo […]. Tačiau amerikiečiai praranda kantrybę ir klausia, kur jūsų realūs pajėgumai? Vienintelis įrodymas, kad europiečiai vienijasi, yra Baltijos šalyse, nes šiuo metu Lietuvoje veikia vokiečių vadovaujamas NATO batalionas“, – akcentuoja V. Saldžiūnas.

Paklausta, ar JAV galėtų pasitraukti iš NATO, M. Šešelgytė teigia, kad tokios prognozės yra tik D. Trumpo asmenybės bruožas: „Čia tik D. Trumpo asmenybės iššūkis, jis reaguoja greitai, pasako tam tikrus dalykus ir juos iškart „tvytina“ [paskelbia socialiniame tinkle „Twitter“ – LRT.lt], pasako nepagalvojęs […]. Manau, kad JAV vis dar yra demokratinė valstybė ir D. Trumpo miražai taip ir liks miražais bei neturės pasekmių politikai.“

V. Saldžiūno manymu, jeigu JAV išstotų iš NATO, tai būtų neįkainojama dovana Vladimirui Putinui. Tačiau pašnekovas teigia, kad toks scenarijus nėra realus, esą tam yra daug stabdžių – to neleistų aplinka ir kongresas.

„Jeigu JAV ir pasitrauktų [iš NATO], vis tiek liktų čia – JAV turi interesų Europoje, net jeigu nepriklausytų NATO. Ši šalis Europoje turi savo infrastruktūrinių objektų ir 10 tūkst. karių. Nėra taip lengva juos iš čia patraukti. Jau ne vienus metus yra vystomi įvairūs formatai su britais, skandinavais. Vokietijoje dislokuota daugiausia JAV karių Europoje, tai nėra viena bazė, tai visa infrastruktūra, teikianti naudą abiem pusėms. Net jei ir JAV pasitrauktų, būtų galima svarstyti apie kitus bendradarbiavimo formatus“, – pabrėžia V. Saldžiūnas.

M. Šešelgytės nuomone, Maskva galėtų provokuoti Baltijos šalis ir Rumuniją, nes tai yra problemiškos valstybės, turinčios tam tikrų bruožų, išlikusių nuo Sovietų Sąjungos: „Šiose valstybėse išlikęs polinkis į korupciją, egzistuoja politikų sąsajos su Rusijos verslu, kas gali būti panaudota. Tai lengvas grobis. Estijoje ir Latvijoje nemažai rusakalbių, kuriais taip pat galima pasinaudoti. Rumunijoje yra tam tikrų pažeidimų, susijusių su buvimu socialistine valstybe.“

A. Navys teigia, kad V. Putinui tarptautinė teisė neegzistuoja. Karinės filosofijos prasme Rusijai būtinas priešas. Pašnekovas skatina realiai vertinti situaciją ir grėsmę, kuri eina iš Rusijos.

„Krymas, Gruzija, įvykiai Ukrainoje… dabartiniam Rusijos vadovui tarptautinė teisė nelabai galioja. Išlikimo faktorius Rusijai yra NATO ir Vakarų silpnybė. Jeigu bus suardyta NATO ir politinė aljanso vienybė, tai Rusija gyvuos ir eis į priekį. Rusijos grėsmė nėra teorinė – ji reali. Tai rodo Rusijos veiksmai. Jau vien matyti tai, kas vyksta šalia Lietuvos sienų. Mes esame NATO rytinis pasienis, kuris Rusijai labai rūpi“, – įspėja V. Saldžiūnas.

Tačiau A. Navys nuramina, kad Rusijos konvencinio karo prieš NATO ar Europos šalis tikimybė labai maža. Toks įsitraukimas būtų didelio masto konfliktas, nenaudingas nei vienai šaliai. Pašnekovo teigimu, mes turėtume labiau susikoncentruoti ties nekonvencinėmis grėsmėmis, susijusiomis su energetiniais ir kibernetiniais aspektais, mažo masto įvykiais, galinčiais sukelti problemų dėl netinkamo pasiruošimo.

„Stebint įvykius Kaliningrade, matyti, jog daroma viskas, kad ši sritis galėtų dirbti vadinamosios salos režimu. Reikėtų galvoti, kaip tai gali atsiliepti Lietuvai energetine prasme. Turėtume susirūpinti, nes Rusijai tai nekainuotų daug ir neturėtų aiškiai matomų pasekmių. Kibernetiniai išpuoliai, darantys tiesioginę įtaką procesams, susijusiems su valstybe, vyksta nuolat“, – sako A. Navys.

V. Saldžiūno pastebėjimu, mobilizacijos atveju Lietuvos žmonės ryžtųsi gintis, tačiau nežinotų, kaip tai padaryti: „Apklausos rodo, kad Lietuvą gintų dauguma gyventojų, jei ne ginklu, tai kitomis priemonėmis. Bet dauguma nežino, kaip elgtis karo atveju – tą žino tik 28 proc. gyventojų. Valia, tikėjimas yra, bet nėra žinių, pakankamai informacijos, kaip tai padaryti. Tai yra ilgalaikio nefinansavimo, šaukimo pasekmė.“

A. Naviui Baltijos valstybių kariuomenių pasirengimas abejonių nekelia. Pasak jo, reikėtų nepamiršti ir žmonių įsitraukimo, ir sąjungininkų, pavyzdžiui, Lenkijos, kuri taip pat turi gynybinį interesą ir pagelbėtų Baltijos šalims. Toks stiprus pasirengimas pašnekovui kelia pasididžiavimą.

„Veiksmai, kurie buvo vykdomi pastaruosius metus: ginkluotės įsigijimas, kariuomenės pasirengimas, sėkmingai integruoti savanoriai, šauliai, civiliai – visi gintų valstybę. Nebūtinai ginklu, kiekvienas gintųsi taip, kaip moka: medikas gydytų, žurnalistas informuotų visuomenę ir panašiai. Finansavimas atstatomas silpnais tempais, tačiau esame pasiruošę ir tai žino mūsų potencialus priešas“, – LRT RADIJUI sako A. Navys.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.