Maliukevičius apie Kremliaus grasinimus Baltijos šalims dėl tėvynainių gynimo: „Baimės akys didelės“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gerokai suaktyvino Kremliaus pastangas sudaryti informacines sąlygas būsimai eskalacijai prieš Baltijos šalis, greičiausiai tai yra dalis jo platesnių mėginimų susilpninti NATO, teigia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Kiek verta kreipti dėmesio į naujausius V. Putino pasisakymus?

Kaip LRT TELEVIZIJAI teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius – Kremliaus retorika dėl „tėvynainių“ rusų gynimo kaimyninėse šalyse yra nuolatinis Rusijos užsienio politikos įrankis.

„Tai nėra jokia naujiena. <….> Jis netgi Jelcino lankais pradėtas naudoti ir turi savo pavadinimą – Karaganovo doktrina, kuri teigia, kad rusakalbius kaimynystėje galima išnaudoti kaip savotišką užsienio politikos įrankį ir neva jų teisių gynimą galima panaudoti kaip spaudimo priemonę kaimyninėms šalims. Tai Baltijos šalys su tuo gyvena jau kelis dešimtmečius ir šiuo atveju galbūt svarbu, kai mes tokią patirtį turime, įsiklausyti, žiūrėti, kas tokias žinutes siunčia“, – laidai „Laba diena, Lietuva“ sako VU TSPMI dėstytojas.

„Kartais tai būna Kremliaus tam tikri televiziniai personažai, kitas atvejais tai būna Užsienio reikalų ministerijos atstovai, tarkim, Marija Zacharova. Kai tai įvardija Putinas, tai yra aukštesnio lygio problemos demonstravimas“, – priduria N. Maliukevičius.

ISW analitikų ataskaitoje trečiadienį pažymima, kad sausio 16 d. V. Putinas pareiškė, jog Latvija ir kitos Baltijos valstybės „išmeta [etninius] rusus“ iš savo teritorijos ir kad ši situacija „tiesiogiai atsiliepia Rusijos saugumui“.

Ankstesniuose Latvijos imigracijos įstatymo pakeitimuose buvo numatyta, kad Rusijos piliečių leidimai nuolat gyventi Latvijoje nustos galioti 2023 m. rugsėjį, o Rusijos piliečiai iki 2023 m. lapkričio 30 d. turės laikytis bendros ES nuolatinio gyventojo Latvijoje statuso gavimo tvarkos, įskaitant latvių kalbos egzamino išlaikymą. Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba 2023 m. gruodžio mėn. pareiškė, kad Latvija deportuos apie 1 200 Rusijos piliečių, kurie iki nustatyto termino nepateikė prašymo išduoti naują leidimą gyventi šalyje.

„Putinas ilgą laiką naudojo platų Rusijos Federacijos suvereniteto apibrėžimą ir menkino buvusių sovietinių respublikų suverenitetą. Maskva jau seniai įrodinėja, kad turi teisę ginti savo „tėvynainius užsienyje“, pirmiausia – etninius rusus ir rusakalbius už Rusijos sienų“, – sakoma pranešime.

Pasak N. Maliukevičiaus, jau prieš daug metų Rusija pradėjusi tėvynainių grįžimo į tėvynę programą.

„Raginama išvengti tų neva persekiojimų ir grįžti į Rusiją. Dažnai tas, kas susigundo tais kvietimais, atsiduria tolimuose Rusijos regionuose ir toli gražu negauna tų pažadų, kurie buvo dalinti.

<…> Sakyčiau, tai užsienio politikos įrankis, kuris karts nuo karto panaudojamas kaip spaudimo priemonė. Ar tam yra preteksto, ar ne, čia jau kitas klausimas“, – teigia pašnekovas.

VU TSPMI dėstytojas pabrėžia, kad Kremlius gana sėkmingai išnaudoja gąsdinimo taktiką, kuri nukreipia dėmesį.

„Atkreipčiau dėmesį, kad baimės akys didelės, Kremlius labai sėkmingai išnaudoja tokią neva gąsdinimo strategiją. Arba tai gąsdinimai branduolinio ginklo neva panaudojimu, Trečiuoju pasauliniu karu, Suvalkų koridoriumi ir panašiai. Netgi sovietų laikais, sovietinėje karinėje teorijoje buvo reflektyvios kontrolės principas, kada žinai, kokios žinutės sukels emocionalią reakciją pas mus. Tai įrankis, padedantis Kremliui bauginti Vakarus, nukreipti dėmesį nuo Putino vykdomos agresijos Ukrainoje“, – sako N. Maliukevičius.

Pasak jo, tokiu atveju verčiau tiesiog kliautis Antrojo pasaulinio karo meto populiariu užrašu plakatuose – „keep calm and carry on“. „Kitas dalykas, ar me užkimbam ir pradedam dėlioti baisų paveikslą, į kurį supuola ir kokie nors scenarijai… <…> ar įvykusios problemos su mokyklom, ar rusakalbių iššūkiai Baltijos šalyse. Mano nuomone, nereikia pasiduoti tokiam informaciniam provokavimui ir paprasčiausia daryti, ką mes darome“, – teigia pašnekovas.

Pasak ISW analitikų, šiuo metu nėra ženklų, kad Rusijos ataka prieš Baltijos šalis yra neišvengiama ar tikėtina, tačiau „Putinas tikriausiai sudaro informacines sąlygas būsimiems agresyviems Maskvos veiksmams užsienyje savo „tėvynainių“ gynimo dingstimi“.

Analitikai taip pat priminė, kad 2023 metų gruodį Putinas grasino Suomijai ir „kartojo pareiškimus, rodančius, jog jis toliau reikalauja NATO pokyčių, kurie reikštų bloko išardymą“.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Putinas priekaištavo Suomijai dėl prisijungimo prie NATO, teigdamas, kad dabar dviejų šalių santykiuose „bus problemų“.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.