Margarita Šešelgytė: Kaliningrado tranzito istorijoje EK sprendimo pasveikinimas rodo, kad JAV taip pat dalyvavo šitame žaidime

Kaliningrado tranzito klausimas Briuselyje politinės audros nesukėlė, priešingai nei Lietuvoje. Stebėtojai ir diplomatai sveikina Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, pagal kurį geležinkeliais gali būti vežamos ir prekės, kurioms taikomos sankcijos. Tuo metu Lietuvoje vyksta kaltųjų paieškos – ar prezidentas su Vyriausybe kažko nepadarė, ar tai EK pasidavė spaudimui. Jeigu spaudimas buvo iš Vašingtono, o tai labai tikėtina, kažin ar sprendimas galėjo būti kitoks.

Vis dėlto politologai ir komunikacijos ekspertai sako, kad esminė klaida aiški – Lietuvos politikai eilinį kartą nesugebėjo paaiškinti, kaip ir kodėl priimtas toks sprendimas. Bet tranzito klausimas nepatogus ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos institucijoms.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Lietuva pradėjo riboti rusiškų prekių tranzitą, Liuksemburge rinkosi ES diplomatijos vadovai.

Užsienio reikalų įgaliotiniui žurnalistas tuomet uždavė klausimą apie Kaliningradą, tačiau jokio aiškaus atsakymo nebuvo. Vėliau spaudos konferencijoje Josepas Borrellis pripažins nesupratęs klausimo ir pažadės peržiūrėti taisykles.

Ir po to beveik mėnesį skambėjo nugludintos, bet nieko nepasakančios frazės Europos Komisijos spaudos konferencijų salėje.

„Mūsų visų tikslas toks pats: turėti ir įgyvendinti tvirtas ir stiprų poveikį Rusijos ekonomikai turinčias sankcijas. Mes padedame Lietuvai jas įgyvendinti, nes tai kartais sudėtinga, įvairiuose etapuose, baigiantis pereinamiesiems laikotarpiams atsiranda vis naujų praktinių klausimų“, – aiškino EK atstovė Dana Spinant.

Vilniuje – pasimetimas. LRT žurnalistams iš pradžių žadėję komentuoti, paskelbus sprendimą valdantieji neatsakė į skambučius. Praėjus dienai po išaiškinimo Vyriausybė surengė spaudos konferenciją.

„Tai aš tiesiog patvirtinsiu, kad Lietuvos Respublikos institucijos ketina atsižvelgti į šią nuomonę ir ne todėl, kad manytumėme, kad kažkas nuo birželio 17 dienos buvo taikoma ne taip, kaip turėjo būti taikoma“, – konferencijos metu aiškino premjerė Ingrida Šimonytė.

Ministrė pirmininkė teigė, Lietuva dar balandį gavo EK išaiškinimą. Jis leido stabdyti geležinkelių krovinius, kuriems pritaikytos sankcijos. Kad toks dokumentas egzistuoja, neneigia ir Europos Komisija. Bet, kaip ir Vyriausybė, teigia jo parodyti negalinti.

„Besikeičiant situacijai, Lietuva pasielgė pagal tuo metu geriausias turimas žinias“, – pritarė D. Spinant.

Dabar esminis klausimas – kas lėmė tokį Europos Komisijos sprendimą? Ir ar Lietuva jį galėjo pakeisti? Premjerė teigia, kad bene svarbiausia priežastis, kodėl Lietuva laikysis naujų tranzito taisyklių, – noras išsaugoti transatlantinę vienybę. Bet dar ir prieš šiuos premjerės žodžius kalbėta, kad esminis sprendimas galėjo būti priimtas net ne Briuselyje, o kitoje Atlanto pusėje – Vašingtone.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė, politologė Margarita Šešelgytė taip pat neatmeta esminio amerikiečių indėlio. Anot jos, priimant svarbius sprendimus visada kalbamasi su partneriais.

„Ir Lietuva turi tam tikrus interesus, susijusius su tais partneriais. Ir šalia ES yra ir kiti svarbūs veikėjai, pavyzdžiui, JAV. Ir JAV pasveikinimas po ES išaiškinimo yra labai aiškus signalas, kad JAV taip pat dalyvavo šitame žaidime“, – LRT TELEVIZIJAI teigia politologė.

Buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbių tarptautinių sprendimų dažnai negalima vertinti vienareikšmiškai.

„Sėkmė, atrodo, jau bręstanti Juodosios jūros deblokavime gali būti surišta ir su sprendimu dėl tranzito per Lietuvą“, – aiškina Socialistų ir demokratų frakcijos europarlamentaras Juozas Olekas.

Todėl jis kviečia žiūrėti plačiau.

„Jeigu kelių dėžių šnapso nukeliavimas į Karaliaučių bus sėkmės raktas, kad į Afrikos šalis keliautų milijonai tonų Ukrainos grūdų ir žmonės nebadautų, ukrainiečiai gautų pajamas, tai manau, kad mes galime išeiti pakelta galva, kaip kartais sakome, „win-win“ situacijoje“, – tikina europarlamentaras.

Prezidentas Gitanas Nausėda sankcijų ragina nepaversti vidaus klausimu. Bet nepaisant to Lietuvos politinėje arenoje vyksta aktyvios kaltųjų paieškos. Opozicija reikalauja užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsistatydinimo.

„Jeigu žiūrėti per lietuvišką kampą, matyčiau tai kaip sukeltus neadekvačius lūkesčius, tada kai tie lūkesčiai sukelti, trūksta komunikacijos“, – aiškina VU TSPMI direktorė.

Tai jau kažkur matyta – teigia komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas. Ir primena baltarusiškų trąšų istoriją, kai prieš pusmetį Vyriausybė vos neatsistatydino.

„Visa istorija buvo tokio tradicinio nekalbėsime, kol mūsų neklausia, scenarijumi“, – sako komunikacijos ekspertas A. Katauskas.

O tai, anot komunikacijos eksperto, leido Rusijai kalbėti pirmai.

„Ir netgi šiandieną matydami Užsienio reikalų ministerijos ir kitų politikų pasisakymus iš valdančiosios daugumos, mes matome, kaip buvusi prezidentė pasakė, apie slėpimąsi už EK pečių. Vietoj to, kad pasakytų atvirai, kaip yra. Sankcijos buvo įvestos anksčiau ir kalbėti buvo galima kur kas anksčiau, išdiskutuojant, susiderinant temas politiniame lygmenyje ir nuimant spaudimą“, – tikina A. Katauskas.

EK sako, kad sprendimas atlaisvinti tranzito taisykles priimtas ne dėl Kremliaus grasinimų. O ir pačios Rusijos žinutės – neaiškios. Kaliningrado gubernatorius sveikina sprendimą, Maskva aiškina, kad klausimas dar neišspręstas.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.