Marijuš Antonovič apie situaciją Lenkijoje: jeigu ne pandemija, būtų įvykę pirmalaikiai parlamento rinkimai

Lenkijoje nesutariama, ar rengti prezidento rinkimus koronaviruso pandemijos laikotarpiu, ar atidėti juos vėlesniam laikui. Šie nesutarimai labai aiškiai yra susiję su partijų politiniais interesais, LRT TELEVIZIJAI sako politologas Marijušas Antonovičius.

„Tai visiškai politiniai interesai, nes valdančioji partija iš esmės supranta, kad po 2–3 mėnesių jų kandidatas nelabai turės šansų laimėti rinkimus“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas M. Antonovičius.

Lenkijoje prezidento rinkimai numatyti gegužės 10 d. Dėl pandemijos įprastas balsavimas nevyks, tačiau valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nutarė balsavimą rengti paštu. Opozicija savo ruožtu reikalauja, kad rinkimai būtų nukelti. Vis dėlto, pasak politologo, opozicija nėra vieninga šiuo klausimu.

M. Antonovičiaus teigimu, sutariama, kad tai nėra geras metas daryti rinkimus dėl kelių priežasčių: pirmiausia dėl to, kad nevyksta jokia reali rinkiminė kampanija, o dabartinis prezidentas pandemijos akivaizdoje sulaukia nemažai žiniasklaidos dėmesio. Kai tuo tarpu kiti kandidatai yra priversti su rinkėjais bendrauti tik internetu.

Be to, anot politologo, centristinių pažiūrų „Piliečių platforma“, kuriai atstovauja Donaldas Tuskas, pasisako, kad rinkimai būtų nukelti. Tačiau kitos partijos, pavyzdžiui, Lenkijos valstiečių partija pasisako už nukėlimą, bet neatsisako dalyvauti juose, jei tokie vyktų.

„Tai, aišku, yra susiję su politiniais interesais, nes „Piliečių platformos“ kandidatė greičiausiai nepateks ir į antrą turą, kas būtų milžiniškas pralaimėjimas jai. Savo ruožtu valstiečių kandidatas turi stiprius šansus patekti į antrą turą, o tai partijai net ir tokiomis sąlygomis būtų milžiniškas laimėjimas“, – aiškina politologas.

Įstatymas dėl visuotinio balsavimo paštu dar neįsigaliojo, manoma, kad parlamentas sprendimą priims tik gegužės 6 d. M. Antonovičius aiškina, kad įstatymo projektas šiuo metu yra Lenkijos Senate, kur bus vilkinamas iki paskutinės minutės. Anot jo, tikėtina, kad gegužės 7–8 d. jis grįš į Seimą.

„Sunku prognozuoti, kas gali įvykti. Gali būti, kad Senatas atmes tas pataisas ir Seimas tada turės greitai jas priimti. Aišku, klausimas, ar jiems pakaks balsų. Kitas variantas – gali būti taip, kad, pavyzdžiui, Senatas patvirtins rinkimus paštu, bet įves labai ilgą perėjimo laikotarpį“, – sako VU TSPMI dėstytojas.

Pasak eksperto, dėl rinkimų paštu kyla labai daug logistinių problemų: ar spės išspausdinti pakankamai vokų ir rinkiminių kortelių per tokį trumpą laiką; klausimas dėl rinkiminių komisijų, taip pat saugumo klausimai ir pan.

Tiesa, M. Antonovičiaus teigimu, beveik neabejotina, kad jeigu ne ši krizė, Lenkijoje būtų įvykę pirmalaikiai parlamento rinkimai.

„Dabar svarstomi įvairūs galimi scenarijai, bet iš esmės, jeigu nebūtų epidemijos, būtų pirmalaikiai parlamento rinkimai Lenkijoj. Kad vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai yra labai tikėtina, klausimas tik kada“, – tvirtina politologas.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako