Marijuš Antonovič. Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė – Waldemaro Tomaszewskio penktoji kolona?

Ši vasara iki šiol buvo viena iš sunkiausių Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos – Krikščioniškų Šeimų Sąjungos (LLRA-KŠS) lyderio Waldemaro Tomaszewskio politinėje karjeroje. Korupcijos skandalas, konfliktas su Varšuva, besitraukiantys rusų balsai, į viešumą iškilusios vidinės kovos partijos viduje buvo pastačiusios LLRA-KŠS vadovą į šacho situaciją prieš artėjančius 2019 m. savivaldos rinkimus. Vienintelis potencialus išsigelbėjimas iš šios padėties buvo didelis lietuvių ir lenkų konfliktas, kuris leistų vėl mobilizuoti rinkėjus aplink grėsmę iš lietuvių. Ir netikėtai tokią dovaną pateikė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) nariai, pasiūlę tautinių mažumų mokyklose dėstyti 60% visų dalykų lietuvių kalba.

Jeigu šis įstatymas bus priimtas, jis taps W. Tomaszewskio gelbėjimosi ratu, kuris jį ištrauks iš jo pačios didžiausios ligšiolinės politinės krizės. O bėdos nusimatė rimtos. Pirma, Viktoro Uspaskicho grįžimas į politiką ir sprendimas kandidatuoti Vilniaus mero rinkimuose sukūrė grėsmę LLRA-KŠS prarasti savo rusiškąjį elektoratą, kuris pereitų V. Uspaskich i Darbo partijai. Būtent ši partija yra LLRA-KŠS elektorato antrasis pasirinkimas. Pirmus šių pokyčių simptomus rodė pašlijęs Rusų Aljanso ir LLRA-KŠS bendradarbiavimas Vilniaus miesto taryboje ir padidėjęs dėmesys V. Uspaskich Kremliaus žiniasklaidoje Lietuvoje.

Antrą bėdą W. Tomaszewskiui sukūrė LLRA-KŠS frakcijos Seime narys ir Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) pirmininkas Michałas Mackiewiczius. Lenkijos fondas „Parama Lenkams Rytuose“ kaltina M. Mackiewiczių klastojus faktūras ir šitaip pavogus virš 120 000 zlotų iš Lenkijos valstybės biudžeto. Fondas kreipėsi į prokuratūrą, ši du kartus iškvietė M. Mackiewiczių apklausai, tačiau M. Mackiewicizus kvietimus ignoruoja. Jeigu jis neatvyks trečią kartą, jam grės suėmimas. Maža to, M. Mackiewiczius visus kaltinimus neigia, žemina Lenkijos diplomatus ir vartojo necenzūrinę leksiką bendraudamas su žiniasklaida. Šis jo elgesys papiktino nemažą dalį Lietuvos lenkų, kurie viešai ne kartą ragino M. Mackiewiczių trauktis, bendradarbiauti su teisėsauga ir demokratizuoti LSS, kuri šiuo metu yra uzurpuota LLRA-KŠS ir yra tapusi šios partijos priedeliu. Tačiau svarbiausia, kad M. Mackiewicziaus bėdos su Lenkijos teisėsauga sugriovė ilgai W. Tomaszewskio sektą pasaką apie sąžiningą ir į jokius korupcinius skandalus neįklimpusią LLRA-KŠS. Nepaisant to, W. Tomaszewskis aklai gina M. Mackiewiczių, leido šiam būti LLS pirmininku dar vienai kadencijai ir eina į atvirą konfliktą su Varšuvos politine vadovybe.

Tačiau svarbiausia, kad šis įstatymas išspręstų visas minėtas W. Tomaszewskio problemas.

Tačiau konfliktas su Varšuva kilo ne tik dėl chamiško M. Mackiewicziaus elgesio. Šiuo metu Lenkijos užsienio politikos sprendimų priėmėjai laikosi požiūrio, kad negalima santykių su Lietuva suvesti vien tik į tautinių mažumų problematiką, tačiau būtina bendradarbiauti karinėje, susisiekimo ir energetikos srityse. Pasiekus gerą sutarimą pastaraisiais klausimais, sukūrus gerą Lietuvos ir Lenkijos santykių atmosferą, esą bus galima pasiekti ir kompromisą tautinių mažumų klausimais. Ši prieiga nepatinka W. Tomaszewskiui ir jo sąjungininkams Lenkijoje, kurie norėtų, kad Lenkija visą laiką politiškai spaustų Lietuvą dėl neva Lietuvos lenkų persekiojimų, palaikytų nuolatinę politinę įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos ir šitaip sukurtų grėsmės atmosferą, kuri leistų LLRA-KŠS nuolatos mobilizuoti savo elektoratą. Tiek LLRA-KŠS nariai, tiek jų sąjungininkai Lenkijoje ne kartą viešai kritikavo dabartinę Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu.

Taigi, likus kiek daugiau nei pusei metų iki savivaldos rinkimų W. Tomaszewskis atsidūrė keblioje padėtyje. Rusų balsai traukiasi, Varšuva suspendavo finansavimą LLS, o LLRA-KŠS vadovybė atsidūrė konflikte su Lenkijos Senato vadovybe, Lenkijos premjero ir Lenkijos prezidento kanceliarijomis, Lenkijos prokuratūra, kuriame ji neturi galimybių laimėti. Vienintelė išeitis iš šios situacijos yra didelis lietuvių-lenkų konfliktas. Kitu atveju, LLRA-KŠS grėstų pralaimėjimas artėjančiuose savivaldybių rinkimuose, ypač Vilniaus mieste.

Ir visiškai netikėtai gelbėjimosi ratą W. Tomaszewskiui išmetė TS-LKD nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė. Jie siūlo tautinių mažumų mokyklose 60% visų dalykų dėstyti lietuviškai. Kad toks žingsnis neišspręs jokių problemų, o jas tik dar labiau pagilins šių metų balandžio 20 d. Šiaurės Atėnuose rašė Aleksander Radczenko (Aleksander Radczenko, „Kodėl Lietuvai nereikia latviškos švietimo reformos varianto,“ Šiaurės Atėnai, 2018 balandžio 20). Galima nebent pridėti, kad šią pataisą pasiūlę krikdemai, nors ir mėgsta girtis, esą jie rūpinasi Lietuvos istorine atmintimi, nenori prisiminti, kad tarpukario Lietuvoje egzistavo lenkiškos ir žydiškos gimnazijos. Vargu, ar tų gimnazijų egzistavimas nulėmė Lietuvos nepriklausomybės netekimą 1940 m.

Tačiau svarbiausia, kad šis įstatymas išspręstų visas minėtas W. Tomaszewskio problemas. Kadangi įstatymas liestų tiek rusų, tiek lenkų mokyklas, tai suteiktų paskatą lenkų ir rusų tautinėms mažumoms vėl susivienyti aplink W. Tomaszewskį. Krikdemų siūloma reforma padarytų mirtiną smūgį lenkų kultūrai Lietuvoje, nes būtent švietimas yra vienas iš kertinių elementų, nuo kurio priklauso lenkų kultūros išlikimas Lietuvoje. Šis smūgis būtų pakankamas argumentas LLRA-KŠS ir Varšuvai užglaistyti savo konfliktą dėl M. Mackiewicziaus, palikti jį ramybėje, atnaujinti finansavimą LLS ir susivienyti bendrai kovai už lenkišką švietimą Lietuvoje. Galiausiai, tokia siūloma drastiška reforma būtų puikus argumentas W. Tomaszewskio draugams iš Lenkijos Senato ir Seimo, Radijo „Maryja“ ir neoendekų stovyklos, kurie nuolatos teigia, kad Lietuva apgaudinėja Lenkiją ir Varšuva vardan energetikos ir infrastruktūros projektų aukoja Lietuvos lenkų interesus, o Vilnius esą tik ir laukia progos kaip tuo pasinaudoti. Po krikdemų siūlomos reformos tokie balsai tik sustiprėtų. Varšuva privalėtų griežtai reaguoti ir Lietuvos santykiai su Lenkija atsidurtų naujoje krizėje.

Taigi, būtent tuo metu, kai W. Tomaszewskio manipuliacijos tautinių mažumų problemomis siekiant išlaikyti valdžią pasiekė aklavietę, o Lietuvos lenkams atsirado galimybė demokratizuoti LLS ir padaryti ją mažiau priklausomą nuo LLRA-KŠS (o juk L. Kasčiūnas ir A. Ažubalis ypač mėgsta dejuoti dėl LLRA-KŠS priespaudos Lietuvos lenkams), A. Bilotaitė, A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas pateikė švietimo įstatymo projektą, kuris sukuria grėsmę Lietuvos lenkų švietimui ir taip suteikia galimybę W. Tomaszewskiui vėl mobilizuoti aplink save Lietuvos lenkus ir Lietuvos rusus ir išgelbėti savo politinį monopolį Vilniaus krašte. Norisi tikėti, kad toks aplinkybių ir laiko sutapimas yra nulemtas neapsižiūrėjimo ir paprasčiausio kvailumo, o ne ciniško noro pilti žibalo į ugnį, kad galima būtų aplink save mobilizuoti geležinį TS-LKD elektoratą ir jį gąsdinti taip pat vėl iš naujo konsoliduotu geležiniu LLRA-KŠS elektoratu. Kita vertus, parafrazuojant kitą garsią TS-LKD narę – minčių kyla visokių.

Perspausdinta iš lzinios.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.