Matijošaitis atskleidžia, kuriuose rinkimuose dalyvaus ir ką remtų kituose. T. Janeliūno komentaras

Ar Visvaldo Matijošaičio įkurtas verslas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ar jis turi siekių nacionalinėje politikoje, ar Kauno „Žalgirio“ biudžetas – ne per ambicingas ir kodėl taip pučiasi būsto ir biurų kainos Kaune?

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – „DELFI Dėmesio centre“. Taip pat laidoje – politologų Mariaus Laurinavičiaus ir Tomo Janeliūno komentarai.

Pone Matijošaiti, pradėkime nuo jūsų įkurto verslo situacijos. Jūs „Vičiūnų“ grupei nevadovaujate, nes vadovaujate Kaunui, bet „Vičiūnų“ grupė vis dar Jūsų, ar teisingai suprantu?

Ne, ne mano vieno. Esame trys akcininkai, turime po atitinkamą dalį. Aš esu vienas iš stambiausių akcininkų.

Verslui vadovauja Jūsų vaikai?

Versle dirba ir abu mano verslo partneriai, o nuo mūsų šeimos visam verslui vadovauja mano vyriausias sūnus Šarūnas.

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius kelia klausimą, kad jūsų verslas gali būti grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

M. Laurinavičius: Kalbu apie verslą Rusijoje. Man pirmiausia kyla klausimų apskritai dėl sėkmingų verslo istorijų ir verslo aplinkos Rusijoje. Rusija yra tokia valstybė, kurią mes visi puikiai žinome. Aš ją vadinu mafijos valstybe, kiti ją vadina kitaip. Bet tai nėra valstybė, kurioje galioja skaidraus verslo principai.

Antra, Rusiją tyrinėju jau 25-erius metus, ir žinau, kad korupcija, neskaidrus verslas yra viena pagrindinių Rusijos eksporto į visą pasaulį sričių. Nesu tikras, kad mums būtų naudingas toks eksportas, ir ar jis nėra mums žalingas nacionalinio saugumo požiūriu. Trečias dalykas, susijęs su paties pono Matijošaičio verslu, yra jo verslo dalyvavimas Žuvų sąjungoje, kurios globėjas yra Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. Jis yra buvęs GRU agentas, daug kartų ir įvairiais aspektais sietas su ginklų prekyba. Tai yra žmogus, net neslepiantis, kad vienas iš jo tikslų – daryti įtaką užsienyje. Jis yra buvęs Rusijos televizijos kanalo „Ruskij Mir“ direktorių tarybos pirmininkas, buvęs kitų panašių organizacijų narys. Pats viešai kalbėdamas jis neslepia, kad daro įtaką užsienyje.

Paskutinis dalykas – ne tik iš mano tyrinėjimų, bet ir įvairių tarptautinių, taip pat ir amerikiečių ekspertų, kad Rusija daro įtaką būtent siūlydama naudingus verslo sandorius įvairiems, cituoju, įtakingiems ir turtingiems verslininkams. Man kyla klausimas, ar tai nėra vienas iš Rusijos įtakos darymo būdų.

Ar galima tapti nacionalinio lygio politiku turint tokius ryšius su verslu?

M. Laurinavičius: Situacija Lietuvoje rodo, kad akivaizdu, jog galima. Ponas Matijošaitis – ne vienintelis pavyzdys. Turime valdančiosios partijos pirmininką, kurio visas verslas yra susijęs su Rusija. Esu rašęs apie tai, kad jo verslas yra susijęs su asmenimis, kurie finansuoja Kremliaus „trolių“ fabriką. Akivaizdu, kad galima. Bet aš keliu klausimus, ar tai nėra grėsmė nacionaliniam saugumui, tiek dėl pono Karbauskio, tiek dėl pono Matijošaičio.

Pone Matijošaiti, turėtumėte ką atsakyti Mariui Laurinavičiui?

V. Matijošaitis: Aš jo nepažįstu, seniau kitomis temomis girdėdavau kalbant, lyg ir geresnis įspūdis susidarydavo. Aš nedrįsčiau kalbėti tomis temomis, kurių nesuprantu. Keistas žmogus. „Vičiūnai“, galiu didžiuotis, yra tapę tarptautine kompanija, kuri savo produkciją gamina keturiose valstybėse, parduoda į šešiasdešimt valstybių.

Žaliavas perkame beveik šimte valstybių. Tai yra tarptautinė kompanija, kurioje dirba 8800 žmonių. Mūsų prekės yra tiekiamos į visus tarptautinius prekybos tinklus, pradedant vokiškais, prancūziškais – galėčiau vardinti visus Europos tinklus, ir didesnė dalis tų tinklų reziduoja ir dirba tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje, tiek Kryme.

Čia jūs tarsi atsakote į kritiką, kad jūsų produkcija prekiaujama Kryme. Jūs tiekiate į Maskvą, Rusiją, kur po to paskirstoma per visus tinklus?

V. Matijošaitis: Kažkada iš Kijevo važiuodavo į „Auchan“ ir „Metro“ Kryme, dabar važiuoja iš ten. Užsakymus reikia vykdyti. Krabų lazdelių, kaip Kaikaris sakė, į patrankos vamzdžius tikrai neįkiš.
Pone Matijošaiti, apie jūsų verslą Rusijoje, kuris fiziškai egzistuoja – ne tik produkcija, bet pats verslas. Jūs ten turite gamyklas?

V. Matijošaitis: Taip, ten yra keturios gamyklos. Jos yra visai šalia, mums patogus susisiekimas nuo Plungės, nes mūsų gamyklos yra Plungėje, ir Kaliningrado srityje Sovietsko mieste. Labai daug lietuvių važiuoja ten.

Jūsų gamyklos yra tik Kaliningrade, plačiojoje Rusijoje neturite?

V. Matijošaitis: Ne, neturime.

Ten yra keturios gamyklos, kurios, kaip suprantu, yra vienoje teritorijoje?

V. Matijošaitis: Viena teritorija, vieni finansai, vieni vadovai, tik atskiri padaliniai.

Vis dėlto apie tuos klausimus, kuriuos kelia M. Laurinavičius – jis turbūt labiau kalba apie hipotetinę grėsmę, kuri būtų, jeigu jūs turėtumėte nacionalinio, o ne municipalinio politiko, statusą, kurį turite dabar – nors esate populiarus visoje Lietuvoje, bet veikiate tik Kaune.

Jeigu jūs spręstumėte nacionalinio saugumo, gynybos klausimus, tie klausimai, kuriuos kelia M. Laurinavičius, būtų žymiai aktualesni. Ar jūs pats turite ambicijų būti nacionalinio lygio politiku? Keltis dirbti į Seimą, Vyriausybę ar Prezidentūrą?

V. Matijošaitis: Edmundai, ar galiu atsakyti paprastai, liaudiškai? Paimsiu žodžius iš Marijono Mikutavičiaus dainos: aš tikrai myliu Lietuvą.

Taip, bet vien to neužtenka, pone Matijošaiti.

V. Matijošaitis: Šiai dienai man rūpi miestas. Tokio šiukšlyno, iš visos pagarbos senajam Landsbergiui, kokį perėmiau iš konservatorių… Tai yra Heraklio darbas. Ir ačiū visai komandai, savivaldybės darbuotojams, kurie visą tą mėšlą mieste tvarko.

Kol kas sau tokių planų nekeliate – galvoti apie nacionalinės partijos kūrimą, prezidento rinkimus…

V. Matijošaitis: Sąmokslo teorijų tikrai nekuriu.

Čia ne sąmokslas, tai būtų normalus požiūris į politinę perspektyvą.

V. Matijošaitis: Edmundai, pažįsti mane seniai, aš – atviras žmogus. Jei pasakysiu taip, reiškia bus taip, jei sakau, kad kol kas negalvoju, tai reiškia, kad negalvoju. Gyvenimas parodys. Pirmoje vietoje yra artėjantys Kauno miesto mero rinkimai, aš turiu miestiečiams tikrai daug įsipareigojimų ir daug nepabaigtų darbų.

Ir mero rinkimuose dalyvausite?

V. Matijošaitis: Be abejo.

Siūlau pasižiūrėti, ką apie nacionalinės politikos galimybes kalba politologas Tomas Janeliūnas.

T. Janeliūnas: Iš tikrųjų labai daug kas pasikeistų ponui Matijošaičiui tiesiog patvirtinus arba paneigus spėliojimus, jog jis gali kandidatuoti prezidento rinkimuose, nes žmonės žymiai konkrečiau įsivaizduotų šią asmenybę kaip kandidatą į prezidentus.

Aš manau, kad tai gali lemti tiek dalies žmonių didesnį palaikymą, tiek, aišku, ir kitų, kurie suvoktų, kad vis dėlto tai nėra tas postas, į kurį V. Matijošaitis galėtų tinkamai pretenduoti ir atstovauti šiame poste maksimaliai gerai, efektyviai. Manau, tikrai nemaža dalis žmonių suvokia, kad būti Kauno miesto meru ir būti Lietuvos prezidentu yra ne vienas ir tas pats.

Pagrindinės prezidento funkcijos yra atstovauti ir vykdyti užsienio politiką, taip pat – saugumo, gynybos klausimai, ir kaip tik šios temos yra labai tolimos nuo dabartinės miesto mero veiklos. Juolab, mes nematėme pono Matijošaičio nei kalbančio užsienio politikos temomis, nei labai besidominčio jomis. Manau, tai gali lemti, kad net ir paskelbus, jog norėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, V. Matijošaičiui būtų sunku įtikinti, kad jis galėtų būti geras prezidentas.

Tad jūs vertintumėte kritiškai?

T. Janeliūnas: Taip, aš vertinčiau ganėtinai skeptiškai, nes vien noro nepakanka. Reikia taip pat įtikinti, kad yra pakankamai gebėjimų užimti tokį postą. Ir tikrai ne kiekvienam kandidatui gali pavykti įtikinti žmones tuo.

Kokią įtaką turėtų, ką reikštų kitam kandidatui V. Matijošaičio parama? Kol kas kalbama, kad jis gali paremti Saulių Skvernelį, bet galbūt yra ir kitų kandidatų, kuriuos jis galiausiai parems.

T. Janeliūnas: Bet kurio geriau žinomo, populiaraus politiko vienas ar kitas pasisakymas remiant kitus kandidatus, be abejo, turi įtakos. Galbūt ne visiškai tiesioginės, tikrai ne visi skuba klausyti ir ne visi V. Matijošaičio gerbėjai persimestų į kurio nors kito kandidato pusę, bet, be abejo, įtakos tikrai gali būti.

Manau, labiausiai sureaguotų tie rinkėjai, kurie ieško panašaus tipažo politiko, t.y., ūkiško, užsiimančio praktiniais reikalais, galbūt neįsiveliančio į kažkokias ideologines kovas, bet esančio arčiau žmonių ir sprendžiančio pačias aktualiausias, kasdienes žmonių problemas.

Premjeras S. Skvernelis iš dalies irgi atstovauja tokiam tipažui, ir aš manau, kad, žinoma, jis norėtų sulaukti [palaikymo] iš visų politikų, kurie atstovauja panašią politiko kategoriją. Tad aš manau, kad V. Matijošaičio parama S. Skvernelio būtų priimta pozityviai.

Pone Matijošaiti, šiek tiek grįžtant prie to, ką mes kalbėjome apie nacionalinę politiką. Nors jūs sakote, kad kol kas neformuluojate sau jokių tikslų, bet turbūt kuo puikiausiai orientuojatės politikoje. Keturios gamyklos Rusijoje. Bet kuriuo atveju, jūs turbūt pripažinsite, kad jums, kaip politikui, tokio turto turėjimas būtų tam tikra grėsmė – neišsprendus turto klausimo eiti į nacionalinę politiką. Kaip jūs galvojate?

Kai eisiu, tada ir išspręsiu tą klausimą. Pavyzdžiui, Porošenka, jis lygiai taip pat…Norėjo parduoti, bet niekas neperka…Visi dalykai yra išsprendžiami. Iš tiesų verslų ir politikų niekas nemaišo. Šiai dienai aš turiu tiek verslo partnerius, tiek du suaugusius sūnus, marčias, anūkus…

Jei jūs norėtumėte išspręsti tuos klausimus, jūs turėtumėte kam padovanoti, palikti ar parduoti, ar ne? Tai jums būtų mažiausia problema. Dar kalbant apie nacionalinę politiką: jūs dar turite sau neatsakytų klausimų dėl kitų metų rinkimų? Pavyzdžiui, ką remti prezidento rinkimuose, jei jau nekeliate klausimo, ar pačiam dalyvauti?

Pirmiausia reikia pažiūrėti, kas bus tie vyrai, kurie ryšis eiti, ir ar jie verti. Tada ir remsime. Arba patys eisime.

Ar gali būti, kad kažkam, pavyzdžiui, S. Skverneliui, jūs jau esate pažadėjęs paramą?

Saulių tikrai gerbiu. Mes pagal ankstesnį išsilavinimą abu esame inžinieriai mechanikai, po to pagal darbą, tik didelis amžiaus skirtumas… Tai nėra blogai. Be to, inžinerinis išsilavinimas žmogui suteikia daug privalumų. Gal humanitarui kiek sunkiau yra ateiti ir susiorientuoti, o inžinierius mechanikas – jis visur tinka.

Tai vis dėlto reiškia, kad jei S. Skvernelis kandidatuotų, tai būtų jūsų pirmas pasirinkimas – remti būtent tokį kandidatą?

Mes apsitarsime.

Apsitarsite, ar jau apsitarėte?

Aš galiu atsakyti labai paprastai, pagal Marijono dainą: aš tikrai myliu Lietuvą.

Dar kelios temos: Kaunas ir „Žalgiris“ yra neatsiejami dalykai, ir praėjęs sezonas yra fantastiškas – trečia vieta „Eurolygoje“. Pernai metų komandos biudžetas – 8,5 mln. eurų, šiemet jau kalbama apie 10 mln. eurų, ar net daugiau. Jūsų nuomone, tai ne per ambicinga Lietuvoje vienam sporto klubui suplanuoti daugiau nei 10 mln. eurų išlaidų per sezoną?

Ne, tai nėra ambicinga, nes lyginant su kitomis „Eurolygos“ komandomis, „Žalgirio“ biudžetas yra pačiame gale, antras nuo galo. Šiemet padidinome biudžetą, nes buvo labai geri rezultatai, perėjo į kitą, aukštesnį lygį.

Savivaldybė skiria 2,3 mln., ar ne?

Taip, o anksčiau skirdavo apie 2 mln. Kitais metais – lygiai taip pat, planuojami 2 mln. Jei vyrai pasieks tai, ką šiemet – visuomet prašome, tikrai padidinsime.

Jūs sakote, kad jei rezultatai bus tokie patys ar panašūs, pridėsite papildomų pinigų?

Be abejo.

Vis dėlto, jūsų nuomone, yra realu surinkti daugiau nei 10 mln. eurų, kai savivaldybės parama lieka tokia pati?

Realu, nes prisideda ir verslas, visi prisideda, reklama, rinkodara. Paulius Motiejūnas – labai geras vadovas, taupo pinigus, arena užpildyta. Visas kompleksas atneša naudą, ir Kaunas gyvas.

Stebint iš šono, iš tikrųjų, visa Kauno „Žalgirio“ sistema atrodo kaip puikiai funkcionuojanti organizacija. Koks įspūdis susidaro jums?
Krepšinio federacija ir įvertino Paulių apdovanojimais.

Tai turbūt turėtų būti įvertinama kaip tam tikras jūsų veiklos nuopelnas ar rezultatas – būsto ir biurų kainos Kaune kyla žaibišku greičiu. Nežinau, ar sekate tuos skaičius, bet vidutinė biuro nuomos kaina per jūsų kadenciją Kaune pakilo du kartus.

Taip, todėl, kad nuomojami nauji biurai, o ne seni, įrengti kažkur laužynuos. Šiai dienai apie dvidešimt biurų pastatų projektų yra mieste ir visi jie statomi, galėčiau net grafiką susidaryti – jei rimta kompanija pasidarė projektą, jie laiku ir pradeda. Vėlavimas – keli mėnesiai, gal du trys. Aš pats kažkada Kaune esu daręs parduotuvių projektus, tai devynis metus projektavausi tuščiame žemės sklype, kol gavau leidimą. O dabar viskas turi būti laiku. Bet turi būti pagal visus įstatymus ir reikalavimus: ne per aukštas, ne per didelis, ne per žemas ir su parkavimo vietoms.

Pone Matijošaiti, aš jūsų neatkalbinėju nuo prezidento rinkimų, ar ėjimo į nacionalinę politiką, bet akivaizdu, kad jums kalbėti apie tokius realius dalykus yra žymiai maloniau, nei kalbėti apie nacionalinio saugumo ar užsienio politikos klausimus…

Taip, Edmundai, bet prieš trejus metus man būtų buvę geriausia kalbėti apie krabų lazdelių gamybą, japoniškus įrengimus, prekybos organizacijas… Tai, ką dirbi, į tai ir įsigyveni, tik visur svarbu turėti gerą, normalią komandą, o Kaune komanda dabar yra puiki.

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.