Mažoji M. Saakašvilio „revoliucija“: kur sustos ugningasis gruzinas? V. Jurkonio komentaras [Alfa.lt]

Lyg kometa į Ukrainos politiką įskriejusio Michailo Saakašvilio karjera šioje šalyje, kaip dar ką tik rodėsi, baigia sudegti. Tačiau antradienį pareigūnų sulaikytas, o netrukus, padedant keliems šimtams rėmėjų, į laisvę ištrūkęs buvęs Gruzijos prezidentas surengė žygį iki pat Rados, kur ragino atsikratyti korumpuotų valdančiųjų, įskaitant ir vakarykštį bendražygį – prezidentą Petro Porošenką.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai M. Saakašvilis įrodo galintis sutelkti apie save šalininkus, kurių nestabdo gyvos pareigūnų grandinės. Tačiau kaip teigia politologas Vytis Jurkonis, į kompromisus nelinkęs karšto būdo politikas nėra pajėgus įsiūbuoti ukrainiečių nepasitenkinimo valdžia tiek, jog šiai iškiltų realus pavojus. Visgi neramumai, vykstantys faktinio karo padėtyje esančioje valstybėje, jai toli gražu nepadės įgyvendinti pažadų, duotų permainų norintiems piliečiams.

„Sekėjų turi, bet vis dėlto reikia suprasti, kad Saakašvilis yra asmenybė, kuri neina į kompromisus, kuri labai dažnai yra epicentre visų įvairiausių konfliktų, nes viską sako tiesiai, ką galvoja, kartais ir nuoseklumo jam trūksta. Ažiotažas, kaip matome, bet kuriuo atveju yra, bet kartu ką besakytų jo šalininkai, panašu, kad tas eksperimentas Odesoje nebuvo pats sėkmingiausias (M. Saakašvilis 2015-2016 m. dirbo Odesos gubernatoriumi – red. past.). Kalbėta dar prieš jam pradedant ten dirbti, kad tai yra praktiškai misija neįmanoma dėl įvairiausių priežasčių – ne tik dėl paties Saakašvilio gebėjimų ar negebėjimų, bet ir dėl vietos korupcijos, verslo interesų persipinymo – tą Gordijo mazgą be stipresnės Kijevo valios perkirsti. Ir, kaip matėme, buvo atsimušta į sieną“, – Alfa.lt sakė VU TSPMI politologas ir nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ atstovas Lietuvoje.

Pasak V. Jurkonio, akivaizdu, kad M. Saakašvilis yra ryški asmenybė ir būta lūkesčių, kad galbūt žmogus, kuris nėra taip tampriai susijęs su vietos politikais, verslininkais ir valdininkais, galėtų išjudinti permainas Odesoje bei būti postūmiu ir kitiems regionams.

Būtent dėl karšto jo būdo gali būti sunku nuspėti, kiek toli eiti pasiryš M. Saakašvilis, šiandien ukrainiečius kvietęs taikiai, bet ryžtingai eiti į gatves ir reikalauti apkaltos daug populiarumo išbarsčiusiam P. Porošenkai bei kitų aukštų pareigūnų nusišalinimo. Kalbą prie parlamento rūmų Kijeve M. Saakašvilis dėliojo jausmingai: „kadangi jūs šiandien išgelbėjote mano gyvybę, mano gyvybė nuo šiol priklauso jums ir Ukrainai“, – sakė politikas.

Tačiau anot V. Jurkonio, kas dalį žmonių į M. Saakašvilio pusę patraukia, kitus atstumia – jis nėra linkęs į kompromisus ir juolab antraplanį vaidmenį.

„Teko kalbėtis su nemažai ir vietos veikėjų, ir paties Saakašvilio komandos žmonėmis. Michailas Saakašvilis yra tokia asmenybė, jog nepriima kritikos ir dėl to labai tikėtina, kad su tokiu požiūriu tu įsivelsi į konfliktus ir po to jau nebėra kelio atgal. Tai tos politinės ambicijos pas Mišą Saakašvilį visada buvo labai aiškios – jis negali būti numeris 2, numeris 3. […] Jis turėjo jau kai kurias pamokas, man atrodo, išmokti ir Gruzijoje, žinome, kaip viskas ten pasibaigė. O dabar Ukrainoje, akivaizdu, viskas eina labai aiškiai gilyn į konfliktą. Turbūt jo kaip asmens nepakeisi, čia reikėtų gal apeliuoti į jo komandos narius, nors tai yra labai sudėtinga, […] kad atsirastų tam tikras racionalumo grūdas ir suvokimas, kad visą laiką būti pleištu iš tikrųjų niekur nenuveda“, – sakė V. Jurkonis.

Stabilumo ir susitelkimo į vidaus problemas tebestokojančiai Ukrainai šiandien mažiausiai reikia gatvės kovų dėl valdžios. Pasak politologo, „turint omenyje vykstantį karą, Kremliaus agresiją, Ukraina ir taip jau kurį laiką gyvena gana didelėje turbulencijoje ir ko labiau reikėtų, negu bangų, tai nuoseklios ir kryptingos politikos ir, deja, bet Saakašvilis šitomis savybėmis ne itin pasižymi ir daugiau padeda tiems, kurie linkę vadovautis „skaldyk ir valdyk“ politika“.

V. Jurkonis mano, kad M. Saakašvilio politinėms amibicijoms, kad ir kokios jos yra, realizuotis bus sunku, nors jis dažniausiai ir kalba apie šiuo metu didžiausią šalies skaudulį – korupciją.

„Manau, kad tam reikia daug intensyvaus, nuoseklaus darbo regionuose, su žmonėmis, turėti aiškią programą, o ne vieną lozungą. Ir Saakašvilis yra labai labai toli iki to, taip kad, manau, nemaža dalis politikų puikiai tą supranta ir dėl to reakcija turėtų būti ramesnė“, – įvertino politologas.

Pats M. Saakašvilis dar prieš šiandienos įvykius ragino ukrainiečius ateinantį sekmadienį surengti didelę protesto demonstraciją Kijevo centre, jeigu šalies parlamentas per šią savaitę nepriims įstatymų dėl prezidento apkaltos ir Antikorupcinio teismo įkūrimo.

Nors buvusiam Gruzijos vadovui pavyksta būti dėmesio centre, jo bendras populiarumas Ukrainoje nėra didelis, o už M. Saakašvilio partiją „Naujųjų jėgų judėjimas“, remiantis spalio pabaigos apklausų duomenimis, balsuotų tik apie 2 procentus ukrainiečių.

Alfa.lt primena, kad Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai antradienį ryte surengė kratą buvusio Gruzijos prezidento ir Odesos gubernatoriaus namuose Kijeve bei jį sulaikė. Vis dėlto aplinkines gatves užtvindę politiko šalininkai blokavo teisėsaugos automobilius ir neleido jo išvežti, o galiausiai – išleido jį į laisvę.

Perspausdinta iš Alfa.lt