Mažvydas Jastramskis apie vienkartines išmokas: pažiūrėkime į partijų elektorato struktūrą pagal amžių

Nors opozicijos stipriai kritikuojamas vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams ir kitoms socialinėms grupėms inicijavo „valstiečiai“, Seime po projekto pateikimo „prieš“ balsavo tik Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis.

Anot jo, opozicijos atstovai, nors ir stipriai kritikuoja „valstiečių“ iniciatyvą, bet artėjant rinkimams jie taip pat supranta, kad jų didžiausią elektorato dalį sudaro pensinio amžiaus žmonės, kuriems ir bus skiriamos 200 eurų išmokas.

„Objektyvumo dėlei. 200 vienkartinių eurų pensininkams inicijavo valstiečiai, bet Seime per projekto pateikimą „prieš“ balsavo tik Aušrinė Armonaitė iš Laisvės partijos. Taip, balsavimas „už“ šioje stadijoje nereiškia, kad Seimo nariai jau pritaria visam projektui su visomis detalėmis. Pritarusios frakcijos, politikai gali teikti pataisas – pavyzdžiui, išmokos birželį, ne rugpjūtį. Tačiau niekas pritarimo stadijoje neturėtų balsuoti „už“, jeigu neremia esminio projekto pasiūlymo – tiesioginių išmokų. Susilaikę – atskira kalba, čia iš serijos „kaip ir esu prieš, bet norisi išsaugoti veidą“, – savo fesibuko paskyroje teigia M. Jastramskis.

Politologas pateikė ir antradienį Seime vykusio balsavimo po pateikimo rezultatus.

„Iš dalyvavusių Seimo posėdyje statistika tokia. Valdančioji koalicija balsavo, kaip ir turėtų. Lenkai: 6 už. Socdarbiečiai: 11 už. Valstiečiai: 46 už. Bet ir opozicijoje vaizdelis į vieną pusę. Liberalai: 5 už, 4 susilaikė. Konservatoriai: 26 už, 3 susilaikė. Socialdemokratai: 4 susilaikė. Mišrioje grupėje (ten de facto dauguma valdantieji, buvę tvarkiečiai) 10 už, 1 prieš (Aušrinė), 1 susilaikė“, – pateikė balsavimo rezultatus M. Jastramskis.

„Kodėl tokie rezultatai, nepaisant nemažo kipišo viešoje erdvėje? Galėtume kalbėti apie tai, kad ideologinė poliarizacija, nepaisant didelių deklaracijų ir emocijų, realybėje tarp Lietuvos partijų nėra tokia ir didelė. Dar galima kalbėti apie tai, kad dėl balsavimo už naujas partijas kartais perskyra vyriausybė-opozicija tampa mažiau svarbi ir interesai visai sutampa. Bet pažiūrėkime paprasčiau. Į partijų elektorato struktūrą pagal amžių. Ir daugmaž viskas tampa aišku“, – teigė M. Jastamskis.

Politologas taip pat pateikė grafiką, kuris rodo, kiek, kokio amžiaus žmonių buvo tarp partijos rinkėjų 2019 Europos Parlamento rinkimuose.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako

Rinkėjai, kuriems yra daugiau nei 60 metų, sudarė 63 proc. visų „socialdarbiečių“ elektorato. 56 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. 47 proc. tokie rinkėjai sudarė ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos elektoratą. 42 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. 41 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos bei 18 proc. Lietuvos liberalų sąjūdžio elektorato.