Mažvydas Jastramskis. Didinkime Seimo narių skaičių

Valdantieji nutarė skelbti referendumą, kuriame būtų sprendžiama dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121. Siūlau dar vieną referendumą – jame balsuotume dėl parlamento didinimo.

Referendumo rėmėjai sako, kad Lietuvoje sumažėjo gyventojų skaičius. Taigi, parlamento dydis irgi turi būti pakoreguotas. Tačiau gal jis apskritai buvo per mažas? Nežinosime, jei nepažiūrėsime į pasaulinius duomenis.

O jie rodo, kad pasiteisina kubinės šaknies iš populiacijos formulė (Taagepera ir Shugart, 1989). Pritaikykime Lietuvai. Jeigu šiuo metu turime apie 2,8 mln. gyventojų, tada mūsų idealus parlamento dydis yra 140.

Aišku, kaip ir su visa statistika, tai apibendrinanti formulė. Yra valstybių, kurios vidutiniškai turi mažiau parlamentarų, nei joms „priklausytų“. Latvija ir Estija yra būtent tokios.

Tačiau gal pažiūrėkime į labiau išsivysčiusias valstybes? Švedija su 9,7 mln. gyventojų ir net 349 Riksdago nariais turi gerokai didesnį parlamentą, nei siūlytų formulė. Ši šalis yra tarp pirmaujančių pagal daugelį socialinių ir ekonominių rodiklių. Siūlau orientuotis į ją ir didinti Seimo narių skaičių.

Be to, jei jau kalbame apie populiaciją, būtina konstatuoti: nors Lietuvos gyventojų skaičius nuo 1996 iki 2016 m. sumažėjo per 0,7 milijono, rinkėjų skaičius sąrašuose tarp tais metais vykusių Seimo rinkimų sumažėjo tik per 83 tūkstančius. Tai stiprus argumentas prieš mažinimą ir už – didinimą.

Juk turėtume išlaikyti politinius ryšius su emigrantais. Papildomi mandatai Seime reikštų, kad galėtume įsteigti užsienio apygardas.

Kitas argumentas – korupcijos mažinimas ir skaidrumo didinimas. Tai demokratijos sritis, kurioje Lietuva (kaip ir daugelis naujų demokratijų) labiausiai atsilieka. Galima pažiūrėti kad ir Freedom House reitingus.

Gana akivaizdu, kad kuo mažesnis parlamentas, tuo lengviau papirkti valdančiuosius – juk yra skirtumas tarp daugumos iš 71 mandato ir 51. O jei padidintume Seimo narių skaičių, visą valdančiąją koaliciją įtakoti būtų sunkiau.

Seimo narių skaičiaus didinimas pagerintų ir kitą demokratijos sritį – atstovavimą ir proporcingumą. Daugiau mandatų reikš didesnes galimybes moterims, jaunimui, įvairių visuomenės sluoksnių atstovams. Galbūt į parlamentą pagaliau pateks netgi ir Naglio Puteikio partija.

Dažnai tenka išgirsti nuomonę, kad reikia parlamentarus rinkti tiesiogiai. Padidinus parlamentą, bus daugiau ir vienmandatėse išrinktų Seimo narių!

Jeigu yra tiek argumentų už Seimo narių skaičiaus didinimą, kodėl valdantieji siūlo referendumą dėl mažinimo?

Mokslinėje literatūroje (Jacobs ir Otjes, 2015) minimas „raktų žvanginimo“ principas. Mažinantys parlamento dydį gali bandyti nukreipti dėmesį nuo kitų nepopuliarių reformų, pavyzdžiui, diržų veržimosi per ekonominę krizę.

Pas mus dabar krizės nėra, bet panašu, kad „raktais žvanginama“, siekiant pritraukti rinkėjų į antrą prezidento rinkimų turą. Tikintis, kad jame bus atitinkamas kandidatas. Ir tikintis, kad pritrauktieji už jį balsuos.

Tačiau tai nebūtinai pasiteisins. Kitaip nei kartais įsivaizduoja politikai, aktyvumas nėra absoliučiai palankus vieniems ar kitiems. Aktyvumo poveikis rezultatams priklauso nuo to, kas ateina. Pavyzdžiui, jei papildomai ateis daugiau didmiesčių rinkėjų, tai kaip tik bus naudinga kitam kandidatui.

Apskritai dar labai neaišku, kokie kandidatai bus tame antrame ture. Todėl, kad būtų atsižvelgta į visas galimybes, siūlau daryti antrą referendumą – dėl Seimo narių skaičiaus didinimo iki 161.Kodėl iki 161? Jei nereikia pagrįsti, kodėl mažinama iki 121, nereikia pagrįsti ir didinimo.

Kalbant rimčiau, bene esminis argumentas prieš rinkimų sistemos keitimą, jeigu nėra didelės būtinybės – Pandoros skrynia. Pastebima, kad valstybės, kurios (Europoje geras pavyzdys yra Italija, apstu atvejų Lotynų Amerikoje) vieną kartą iš esmės reformuoja rinkimų sistemą, vėliau daro tai dažniau. Toks įprotis kenkia instituciniam stabilumui, rinkėjams ir politikams vis iš naujo reikia priprasti prie taisyklių.

Todėl politologai Lietuvoje gal kiek rečiau, nei kartais norėtųsi, kalba apie rimtą rinkimų sistemos reformą. Dabartinė prastai veikia, tačiau neaišku, ar pakeitus ją neturėtume politinės sumaišties ir neatvertume Pandoros skrynios.

Objektyvių, nenuginčijamų, esminių argumentų už Seimo narių skaičiaus mažinimą ar didinimą tiesiog nėra.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.