Mažvydas Jastramskis. Prezidento pavyzdys

Įsivaizduokite šventinį reportažą apie Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą.

Kūčių vakaras. Prezidentas ir žmona Diana sėdasi prie stalo su kūčiukais ir aguonų pienu. Fone matome skoningai papuoštą Kalėdų eglutę. Kamera pasisuka į nešiojamą kompiuterį. Per jo ekraną su Lietuvos pirmąja pora šiltai sveikinasi jų artimieji. Virtualiai „dalijamasi“ kalėdaičiu.

Įrašo pabaigoje prezidentas trumpam sulaužo ketvirtąją sieną ir kreipiasi į visą šalį: „mieli Lietuvos gyventojai, vardan mūsų visų sveikatos – būkime solidarūs ir šventes sutikime saugiai.“

Tokio reportažo jau nebus.

Bet dar gali būti kitas – toks, kokiame sudalyvavo išrinktas JAV prezidentas Joe Bidenas ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Jų šalys pradėjo vykdyti masinę vakcinaciją nuo COVID-19. Abu lyderiai pasiskiepijo tiesioginiame eteryje vieni pirmųjų, taip rodydami pavyzdį.

Dažnai mąstome, kad politikai tiesiog atstovauja savo rinkėjų nuostatas. Lyg savotiški viešosios nuomonės įkaitai. Tačiau yra ir atgalinis ryšys. Užimdami atsakingas pareigas, politikai gauna daugiau informacijos ir priima sprendimus, apie kuriuos rinkėjai nebūtinai pagalvoja.

Valstybių vadovai turi vesti pavyzdžiu.

Jų pozicija tikrai gali įtakoti piliečių nuomonę. Ypač jeigu ši yra netvirta, svyruoja. Tą paremia įvairūs tyrimai. Pavyzdžiui, keičiantis JAV partijų nuostatoms dėl abortų, keitėsi ir dalies jų rinkėjų vertybės (Achen ir Bartels, 2016). O štai 2005 metais referendume dėl ES Konstitucijos prancūzai apsisprendė (į priešingą pusę), sužinoję prezidento Jacques‘o Chiraco poziciją (LeDuc, 2009).

Visuomenės nuostatos ir elgesys per „pandemines“ šventes, panašu, yra tam tikras spektras.

Viename jo poliuje – solidarus taisyklių laikymasis, neieškant išimčių. Tai žmonės, kurie pasirinko likti namuose, nors formaliai yra registruoti pas savo tėvus, gyvenančius vos už kelių kilometrų. Teisiškai jie galėjo vykti pas artimuosius. Tačiau pasirinko švęsti Šv. Kalėdas virtualiai.

Kitame kraštutinume – visiškas spjovimas į taisykles. Kelių šeimos ūkių susibūrimas į vieną kalėdinę bakchanaliją. Kai stikliukas keliauja ratu, visiems draugiškai keičiantis virusais. Kai dėdė Sigis rūko balkone, kvėpuoja sūnėnams į veidus ir garsiai ūbauja: „(keiksmažodis), net išvažiuoti niekur negali, nesąmonė kažkokia šitas karantinas, (keiksmažodis).“

Prezidentas yra toli nuo pastarojo pavyzdžio. Ne apie tai kalba. Bet iš valstybės vadovo tikėtumėmės buvimo tame pirmesniame poliuje. Šimtu procentų. Kaip įsivaizduojamame reportaže.

Abiejų visuomenės polių politikai neperkalbės. Pirmojo ir nereikia. Antrajam – dėdei Sigiui – palinkėkim sėkmės. Tačiau, mano galva, esminė dalis yra spektro viduryje. Jie neturi tvirtos nuomonės.

Tai ta grupė, kuriai prezidento pavyzdys gali turėti lemiamos įtakos.

Šie žmonės lyg ir supranta COVID-19 pavojų, dedasi kaukes, tačiau kartu ir suranda vieną kitą išimtį: na kas gi atsitiks, jeigu kiekvienas įsivertinsime rizikas ir aplankysime pusbrolį? Jie nekovoja prieš skiepus, bet ir nėra apsisprendę, ar jau taip greitai reikėtų vakcinuotis, gal gi palaukti kokius metelius. Gal todėl apklausos ir rodo skirtingus ketinimo skiepytis skaičius.

Čia atsiremiame į pilietiškumo stoką. Nepilietiškos visuomenės susiduria su kolektyvinio elgesio dilema – kiekvienas elgiasi racionaliai, siekdamas savo atskirų tikslų. Radikaliau tai vadinama amoraliu šeimyniškumu. Kai kiekviena šeima gano avis pievoje tiek, kiek nori. Galiausiai ganyklos nebeturi niekas. Nes jos išsaugojimui reikėjo susitarimo ir solidarumo. Nedidelės aukos.

Kiekvienas, aplankantis pusbrolį ar atidedantis skiepą, įsivertinantis rizikas, iš pažiūros elgiasi racionaliai. Daliai gal tikrai nieko neatsitiks. Tačiau galiausiai, kaip visuomenė, pralaimime. Lietuva nėra visai nepilietiška. Tačiau ir ne tiek pilietiška, kad su pandemija kovotume sklandžiai.

Ir čia mums labai reikalingas prezidento pavyzdys.

Dėl to, kad prezidentą aplankė dukra, Nausėdos reitingams nieko nenutiks. Tai tikriausiai atitinka vidutinį tautos požiūrį. Bet politikai juk turi pasirinkimą: gali tiesiog atspindėti viešąją nuomonę, gali ją keisti. Dabar toks įtakos darymas nuomonei yra gyvybiškai svarbus, tiesiogine prasme. Prezidentas – neutralus valstybės vadovas – yra didžiausią potencialą turintis politinis influenceris. Jis pirmauja politikų pasitikėjimo reitinguose. Prezidento pavyzdys gali stiprinti mūsų pilietiškumą. Ir gelbėti gyvybes.

Kol kas prezidentas sako, kad skiepysis nuo COVID-19 pagal tvarką ir nebus tarp pirmųjų.

Galima suprasti Nausėdą. Daugelis lietuvių nepasitiki valdžia. Apie 80 proc. (Eurobarometras, 2019) mano, kad nacionaliniame lygmenyje yra korupcijos. Prezidentas gal nenori pasirodyti privilegijuotas, kad piktnaudžiauja pareigomis.

Tačiau akcentuokime – nepanašu, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų tvirtai suvoktų vakcinavimo ir apskritai pilietiško, solidaraus elgesio svarbą. Suvokiantys nepersigalvos. O dėl svyruojančių – verta.

Tai tas atvejis, kur politinės lyderystės pademonstravimas, viešai pasiskiepijant per TV tiesioginį eterį, gali duoti esminį rezultatą.

Tada, kai jau bus pradėti skiepyti ne tik medikai, bet ir kiti žmonės. Manau, kad prezidentas Nausėda turėtų pasekti Bideno‘o ir Netanyahu pavyzdžiu. Ir pats tapti pavyzdžiu Lietuvos gyventojams.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.