Mažvydas Jastramskis. Šimonytė – būsima konservatorių pirmininkė

Ingrida Šimonytė žino, kad Prezidento rinkimų nelaimės. Tą žino ir jos kandidatūrą keliantys konservatoriai. Tą žino net ir premjerės sprendimu besidžiaugiantys jos rėmėjai. Tad kodėl I. Šimonytė nusprendė dalyvauti?

Todėl, kad ji yra konservatorių safe choice (liet. Saugus pasirinkimas – red.).

Žinoma, Prezidento rinkimus laimėti mažai šansų turėtų ir kitas konservatorių kandidatas – o jei žiūrėti plačiau, tai apskritai bet kurios partijos atstovas. Tačiau jie dalyvauja. Nes motyvų yra daugiau nei pergalė.

I. Šimonytės dalyvavimas efektyviai sustabdė neprasidėjusią konservatorių demokratijos šventę – pirminius Prezidento rinkimus. Be premjerės kova būtų įdomi ir atvira. Tikrai negalime pasakyti, ar šventėje šampaną (nealkoholinį) šautų Monika Navickienė, Arvydas Anušauskas, o gal Laurynas Kasčiūnas.

Bet konservatorių partijos viršūnės nusprendė, kad vidinė kova dabar nereikalinga. Nesunku suprasti, kodėl. Viena vertus, pirminiai rinkimai išlaikytų partiją viešojo dėmesio centre. Kita vertus, jeigu jie būtų (o būtų) konkurencingi, gali sustiprinti vidines frakcijas, į viršų iškelti ideologinius skirtumus.

Dėmesys ar partijos vienybė? Tais metais, kai esi valdžioje ir vyksta Seimo rinkimai, logiška yra žaisti saugiau.

Prezidento rinkimai gali sustiprinti juose gerai pasirodžiusiųjų (nors ir nelaimėjusiųjų) politinį kapitalą. 2014 metais netikėtumu tapęs Naglis Puteikis po to vos nepravedė partijų koalicijos į Seimą. Kalbama, kad Ignui Vėgėlei Prezidento rinkimai irgi pasitarnaus kaip savotiškas tramplinas į tolimesnę politinę karjerą.

I. Šimonytė visuomenei buvo gerai žinoma ir iki 2019 metų. Tačiau dešiniosios koalicijos lyderės pozicijas ji konsolidavo būtent po rinkimų, kai pirmame ture surinko daugiausia balsų, pritraukdama jaunimo, liberalių žmonių simpatijas. Jos santykinė sėkmė buvo esminis faktorius tolimesniame konservatorių pakilime.

Nežinia, kaip dabar pasirodytų kitas konservatorių kandidatas. Pagal „Vilmorus“ apklausas, A. Anušauskas yra tarp geriausiai visuomenės vertinamų politikų. M. Navickienė turi geresnį palankių ir nepalankių vertinimų santykį nei I. Šimonytė. Tai nereiškia, kad jie gautų žymiai daugiau balsų rinkimuose. Tačiau net ir vidutiniškas pasirodymas reikštų trinties partijoje didėjimą ir kandidato ambicijų augimą.

Ir čia reikia prisiminti: konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis nesieks pratęsti kadencijos. Todėl Prezidento rinkimai turi kitą reikšmę – kas juose dalyvauja nuo konservatorių, pildo paraišką tapti nauju jų lyderiu. Atitinkamai prisiminkime ir tai, kad I. Šimonytė visai neseniai įstojo į partiją.

Spėčiau, kad I. Šimonytės dalyvavimas Prezidento rinkimuose reiškia, kad ji bus kita partijos pirmininkė.

Trumpuoju laikotarpiu tai racionalu – konservatoriai išlaikys partijos vienybę ir turės mūšiuose išbandytą vedlę. Ilguoju laikotarpiu klaustukų daugiau. Vienas iš efektyviausių būdų pralaužti visuomenės neigiamą nusiteikimą ir reformuoti partijos įvaizdį – surasti šviežią, platiems sluoksniams tinkamą lyderį.

Šis kelias konservatoriams kol kas užsidaro.

Premjerės kandidatūra kelia papildomą galvos skausmą dviem koalicijos partnerėms – Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai. Pastaroji planuoja kelti savo kandidatą. Tačiau I. Šimonytės veiksnys komplikuoja reikalus, kadangi progresyvios premjerės pažiūros gali sumažinti ir taip nedidelį Laisvės partijos potencialą. Atitinkamai mažiau argumentų, kodėl to kandidato reikia – jeigu jau reikia dėl žmogaus teisių.

Liberalų sąjūdis praėjusiuose rinkimuose savo kandidato neturėjo, Petras Auštrevičius nesurinko parašų, o šios partijos rinkėjų absoliuti dauguma balsavo už I. Šimonytę. Pasirinkimas siauras – nebent Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri vienu metu buvo svarstoma kaip bendra dešinės kandidatūra. Abejoju, ar Seimo Pirmininkė norės stumdytis – nors matyti kandidatuojant tris aukščiausius valstybės postus užimančius žmones būtų įdomu.

Kaip rinkimuose pasirodys I. Šimonytė? Tai priklauso nuo koalicijos partnerių sprendimų. Jeigu šie nekels savo kandidatų, spėčiau, kad galima rimtai galvoti apie 25 proc. balsų ir antrą turą. Scenarijuje, kuriame liberalai ir „laisviečiai“ turi savo atstovus rinkimuose, I. Šimonytės balsų kraitelė mažėja, bet nebūtinai tiek, kiek yra tų partijų rinkėjų. Strateginis elgesys lems, kad dalis liberalų rinksis konservatorių atstovę.

I. Šimonytei trukdys tai, kad ji yra premjerė. Efektas bus panašus, koks buvo ir Sauliui Skverneliui prieš penkerius metus – Prezidento rinkimuose ji sugers visą kritiką Vyriausybės atžvilgiu, nors, tikėtina, labai aktyviai kampanijoje nedalyvaus.

Ar sprendimas kandidatuoti yra paremtas ryškia, turininga viešosios politikos alternatyva dabartiniam Prezidentui? Abejotina. Išskyrus kelis susikirtimus biudžeto reikaluose, nematau esminių skirtumų nei socialinėje, nei ekonominėje, nei užsienio politikoje – o pastaroji yra esminis Prezidentūros baras.

I. Šimonytė tiks konservatoriams, daliai liberalų, netiks kitiems. Saugus pasirinkimas, aktyvuojant politines tapatybes ir ruošiantis pirmininko kaitai.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.