Minijus Tilindis. Kur balsuoja statistinis Lietuvos rinkėjas?

O ar būtų tokia valstija, kurios balsavimo rezultatai nuolat sutaptų su visos šalies rezultatais? Tai yra, kai rinkimus laimi respublikonų atstovas, pvz., Trumpas ar Reaganas, toje valstijoje daugiausia balsų atiduota už tą respublikoną, o ne už demokratą. Ir atvirkščiai – jei prezidentu išrinktas demokratas, pvz., Obama ar Kennedy, jis laimėjo ir tą valstiją. Ta valstija būtų lyg sumažintas visos šalies modelis balsavimui.

Amerikiečiai tokias valstijas vadina Bellwether – „bandos vedlys“. Dėl to, kad JAV yra susiskaldžiusios, šiuo metu yra tik trys valstijos, kurios balsavo kaip visa šalis (dauguma už tą patį kandidatą) pastaruosiuose ketveriuose rinkimuose: už Obamą 2008 ir 2012 metais, už Trumpą 2016 metais, už Bideną 2020 metais. Tai – Mičiganas, Pensilvanija ir Viskonsinas, bet net ir jos 2004 „nepataikė“ pasirinkdamos demokratą Kerry, o ne prezidentu tapusį respublikoną Bushą jaunesnįjį.

Tačiau persikelkime į Lietuvą. Lietuvoje vyksta treji nuolatiniai rinkimai, kur balsavimas vyksta nacionaliniu mastu – prezidento rinkimai, Seimo rinkimai daugiamandatėje apygardoje, Europarlamento rinkimai. Kadangi netrukus vyks Prezidento rinkimai, pažvelkime, ar Lietuvoje turime savivaldybę, kuri visuomet balsuotų taip, kaip visa Lietuva? Tai būtų tarsi Lietuvos atsikartojimas mažoje teritorijoje – lyg ir „Lietuvėlėje“.

Prezidento rinkimai vyksta dviem turais. Pirmiausia, pasižiūrėkime, ar yra tokių savivaldybių, kurios visada pirmame ture daugiausia balsų atidavė už tuos kandidatus, kurie pateko į antrąjį turą. Nuo 1992 metų Lietuvoje vyko 7 prezidento rinkimai, tačiau 1992 metais ir 2009 metais užteko vieno rinkimų turo, kad išrinktumėm šalies vadovą. Vadinasi, turime 5 atvejus, kuriuos galime vertinti.

Visus penkis kartus Marijampolės ir Šiaulių miesto savivaldybėse daugiausia balsų surinko tie kandidatai, kurie pateko į antrąjį turą visoje Lietuvoje. Yra ir dar viena savivaldybė orakulė – Elektrėnų, tačiau ji 1997 metais dar buvo Trakų ir Kaišiadorių rajonų dalis. Visgi 2002, 2004, 2014 ir 2019 metais elektrėniškiai ir vieviečiai balsavo kaip visa šalis. Galime sakyti, kad, jei norime sužinoti, kas turi daugiausia šansų varžytis po dviejų savaičių, turime klausti Elektrėnų, Marijampolės ir Šiaulių miesto rinkėjų.

Antrajame prezidento rinkimų ture lieka tik du varžovai. Todėl galimybių balsuoti ir išrinkti „savivaldybės prezidentą“ kartu su Lietuva yra daugiau. Čia jau yra 14 savivaldybių, skiriančių daugumą balsų būsimam valstybės prezidentui. Tai: Jonavos, Klaipėdos rajono, Neringos, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Prienų, Šakių, Šilutės, Tauragės, Utenos, Alytaus rajono, Jurbarko, Kazlų Rūdos ir Šiaulių miesto savivaldybės.

Galime pastebėti, kad vienintelis Šiaulių miestas yra ir pirmojo, ir antrojo prezidento rinkimų rato balsavimo rezultatų pranašas. Štai kur tikroji Lietuva! Beje, kiti pirmojo turo orakulai antrajame ture suklydo po kartą: Marijampolė būtų išrinkusi Paulauską 1997 metais, o Elektrėnai – Prunskienę 2004 metais.

Dar vienas būdas nustatyti, kas balsuoja panašiausiai į visą Lietuvą, yra įvertinti už konkrečius kandidatus atiduotų balsų procentų nuokrypį nuo visoje šalyje skirtų procentų už tuos pretendentus. Tarp tų savivaldybių, kurios dalyvavo rinkimuose nuo 1992 metų, pirmajame prezidento rinkimų ture mažiausi skirtumai fiksuojami Panevėžio miesto (suminis absoliutus nuokrypis – 66 proc.; vidutinis standartinis nuokrypis – 2,0 proc.), Utenos rajono, (suminis abs. nuokrypis – 69 proc.; vid. stand. nuokrypis – 2,3 proc.), Druskininkų savivaldybėse (suminis abs. nuokrypis – 72,5 proc.; vid. stand. nuokrypis – 2,1 proc.) Antrajame rate panašiausiai į Lietuvą balsuoja Ukmergės, Kupiškio, Rokiškio, Šakių ir Druskininkų savivaldybių rinkėjai.

Taigi, stebėkime, ar savivaldybės orakulės išlaikys savo statusą šiuose rinkimuose, ar praras jį, kaip tai atsitiko Plungės ir Šiaulių rajonams, nes, iki tol tobulai nuspėję du lyderius, 2019 metų rinkimuose į antrąjį ratą būtų nusiuntę Skvernelį, o ne Šimonytę.

Galbūt, kad sužinotumėm, kas laimėjo, reikia sulaukti rezultatų ne „iš didžiųjų apygardų“, o iš Šiaulių, Marijampolės ir Elektrėnų.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.