N. Putinaitės idėja Lietuvai – uždaryti šimtą blogiausių šalies mokyklų

Lietuvos švietimui skiriamos lėšos yra naudojamos netikslingai, dažnai vien tik patalpų šildymui, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė dr. Nerija Putinaitė. Anot jos, reikia dar didesnės reorganizacijos, kurios metu teks uždaryti ne vieną dešimtį mokyklų.

„Nors atrodo, kad judėjimo švietime – daug, tačiau poslinkių labai trūksta. Tas pats ir dėl biudžeto – metai iš metų finansavimas švietimui mažėja“, – teigia dr. N.Putinaitė ir prideda, kad mažėjant finansavimui problemą gilina neefektyvus ūkio valdymas.

Tai, anot jos, galima pastebėti ir kalbant apie aukštąjį mokslą, tyrimus: „Finansavimo trūksta ir mokslo tyrimams. Esantys mokslininkai išgyvens, tačiau pati specialybė tampa nebekonkurencinga. Biudžetas švietimui nėra orientuotas į ateitį – išgyventi galima, tačiau proveržio ateityje nereikia tikėtis.“

Tiesa, kalbant apie mokyklas šioks toks sprendimas yra – dar didesnė reorganizacija.

„Yra nemažai mokyklų, kuriose ūkio lėšos sudaro labai didelį procentą. Lėšos yra skiriamos patalpų šildymui, o ne patiems mokiniams“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, geriau mokinius pavėžėti 10–15 kilometrų iki kitos, didesnės mokyklos, kur jie gali socializuotis, gauti daugiau paslaugų, tad neišvengiamai reikėtų uždaryti mokyklas, o dėmesys, žinoma, turėtų būti nukreiptas į blogiausias šalies mokyklas.

„Pasiūlyčiau šimto blogiausių mokyklų programą – jei negalima pakelti šių mokyklų lygio, jas reikėtų uždaryti. (…) Daugiausia būtų galima pasiekti blogiausias mokyklas paverčiant vidutiniškomis“, – mano N.Putinaitė bei akcentuoja, kad didžiausi visuomenės ištekliai visgi yra ne gabiausi, o vidutiniokai.

Perspausdinta iš LRT.lt