Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių. A. Ramonaitės komentaras

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau net ir stipriai kritikuojamo premjero Sauliaus Skvernelio palaikymas liko stabilus, o pasitikėjimas vyriausybe netgi išaugo, rodo „Spinter tyrimų“ duomenys.

Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 16-30 dienomis atlikta apklausa parodė, kad statistiškai reikšmingai pakrito Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) palaikymas. Tuo pačiu padidėjo atotrūkis tarp pirmoje vietoje stabiliai besilaikančių konservatorių ir „valstiečių“.

Rugsėjį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas buvo 19,2 proc., o LVŽS – 18,3 proc., o spalį TS-LKD palaikymas liko 19 proc., o LVŽS smuktelėjo iki 15,2 procento.

„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas sutiko, kad LVŽS reitingo pokytis yra reikšmingas pasikeitimas, kurį galima stebėti spalio mėnesio apklausoje, tačiau jis jo nesureikšmino.

„Kitą mėnesį gali viskas vėl susibalansuoti“, – sakė I. Zokas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad LVŽS deleguoto premjero reitingas lieka stabilus. Rugsėjį jo palaikymas buvo 18,4 proc., o spalį – 18,5 proc., ir jis tebėra pirmoje vietoje tarp labiausiai palaikomų visuomenės veikėjų, kurie vertinami pagal tinkamumą užimti vyriausybės vadovo poziciją.

Vyriausybės reitingas, susumavus teigiamus ir greičiau teigiamus vertinimus, netgi išaugo 5,2 proc. – nuo 24,6 proc. rugsėjį iki 29,8 proc. spalį.

I. Zokas sako, kad kartais taip nutinka, kad labai stipri kritika kieno nors atžvilgiu sukelia priešingą reakciją. Jis neatmetė, kad ir šiuo atveju su vyriausybės reitingu galėjo taip atsitikti.

Sociologas taip pat išskyrė, kad Tvarka ir teisingumas įsitvirtina savo elektoratą. Šios partijos reitingas rugsėjį buvo 5,4 proc., o spalį – 6,2 proc. Bei tai, kad tarp suskilusių socialdemokratų geriau sekasi klasikinei partijai, kuriai vadovauja Gintautas Paluckas, nei Gedimino Kirkilo vadovaujamiems „socdarbiečiams“. Socialdemokratų reitingas rugsėjį buvo 5,4 proc., o spalį – 6,2 proc., „socdarbiečių“ – atitinkamai 4,4 proc. ir 3,5 procento.

Kitų žemiau išrinkimo į Seimą ribos esančių partijų reitingas kito nereikšmingai. Darbo partijos palaikymas rugsėjį buvo 4,7 proc., o spalį – 4,6 proc., Liberalų sąjūdžio – atitinkamai 4,5 proc. ir 3,4 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – atitinkamai 4,5 proc. ir 4,3 proc., Lietuvos centro partijos – atitinkamai 3 proc. ir 3,3 proc.

Už kitą partiją rugsėjį būtų balsavę 4 proc., o spalį – 5,2 proc. rinkėjų, nebalsuotų atitinkamai – 12,8 proc. ir 14,8 proc. respondentų. Rugsėjį nežinojo, už ką balsuoti, arba neatsakė 12 proc., o spalį – 11,3 proc. rinkėjų.

„Valstiečiai“ turi prisirišusių rinkėjų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto profesorė Ainė Ramonaitė neatmetė, kad „valstiečių“ reitingo smuktelėjimas galėjo būti susijęs ir su jų frakcijai Seime priklausančio Vytauto Bako kritika partijos vadovybei.

„Gal tai susiję su tam tikrais vidiniais nesutarimais. V. Bakas, kuris yra laikomas S. Skvernelio žmogumi, buvo pasakęs nemažai kritiškų dalykų. Gal – su tuo susiję“, – teigė A. Ramonaitė.

Kalbėdama apie „valstiečių“ rinkėjus, mokslininkė teigė, kad jų spektras yra gana mišrus. Ši partija susirinko paramą iš įvairių buvusių kitų partijų rinkėjų, daugiausiai – prieš tai balsavusių už socialdemokratus.

„Bet negalima būtų pasakyti, kad jie yra tokie iš esmės protesto rinkėjai, todėl, kad jie nėra labai nusivylę sistema. Jie daugiau nusivylę valdančiosios partijos darbais, bet tai nėra patys pikčiausi žmonės. Tokie dažniau arba nebalsavo iš viso, arba balsavo už kitas partijas“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, kol kas sunku kalbėti apie kokį nors stabilų „valstiečių“ elektoratą, nes jie iki 2016 m. rinkimų niekada neturėjo tokio palaikymo. Tačiau pastebima, kad dalis rinkėjų emociškai save sieja su šia partija, o ne tik už ją balsavo iš bėdos.

„Galima manyti, kad ta dalis žmonių liks jiems ištikimi, nes jie net ir neigiamas žinutes žiniasklaidoje gali interpretuoti savaip“, – sakė A. Ramonaitė.

Politologė nemano, kad konservatoriai turi daug potencialo reikšmingai susižerti paramą iš nusivylusiųjų „valstiečiais“.

„TS-LKD visą laiką turėjo tą problemą, kad didelės dalies daugiau vyresnio amžiaus provincijoje gyvenančių žmonių ji iš principo yra nemėgstama, ir kad ir ką jie darytų, dalies žmonių niekada nepatrauks į savo pusę. Sunku tikėtis, kad kažkokia labai didelė „valstiečių“ elektorato dalis galėtų pereiti TS-LKD. Tie elektoratai yra pakankamai skirtingi“, – sakė A. Ramonaitė.

„Tvarkiečių“ įsitvirtinimą reitinguose politikos mokslininkė iš dalies siejo su Darbo partijos populiarumo smukimu. Jų elektoratai labai stipriai persidengia.

„Darbo partijos populiarumas yra visiškai sumenkęs, tai tie rinkėjai vis tiek kažkur turi pasidėti, tai turbūt Tvarka ir teisingumas jiems atrodo toks priimtiniausias variantas. Kitą vertus Tvarka ir teisingumas aktyviai veikia tam tikrose vietovėse. Galbūt, ir tas ištempia juos“, – sakė A. Ramonaitė.

Politikos mokslininkei taip pat logiška atrodo tai, kad socialdemokratų ir „socdarbiečių“ konkurencinėje kovoje laimi socialdemokratai.

„Kiek matosi po 2016 m. rinkimų – už socdemus balsavo tie, kurie yra ištikimi tos partijos rėmėjai . Dalis jų sako: „ai, visą laiką už tą partiją balsuoju, todėl ir balsavau“. Tai yra įpročio dalykas. Jie palaiko partiją kaip instituciją, o ne atskirus veikėjus“, – sakė A. Ramonaitė.

S. Skvernelis vis dar pirmas

Tarp visuomenės veikėjų, kurie yra laikomi tinkamiausiais užimti premjero postą, vis dar pirmas yra S. Skvernelis, kurį spalį palaikė 18,5 proc., o rugsėjį – 18,4 proc. apklaustųjų.

Antroje vietoje liko TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio reitingas spalį buvo 9,5 proc., o rugsėjį – 9,7 proc., trečioje vietoje likusios socialdemokratės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės palaikymas atitinkamai buvo 6,1 proc. ir 4,8 procento.

Ketvirtoje vietoje liko Gitanas Nausėda, kurį spalį palaikė 6 proc., o rugsėjį – 6,2 proc., „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio reitingas buvo atitinkamai 5,6 proc. ir 4,9 proc. , parlamentaro Algirdo Butkevičiaus – atitinkamai – 4,7 proc. ir 5 procentai.

Konservatorių Andrių Kubilių šiose pareigose spalį matė 3,6 proc., o rugsėjį – 3,9 proc., europarlamentarą Antaną Guogą – atitinkamai 2,9 proc. ir 2 proc., parlamentarę Ingridą Šimonytę – atitinkamai 2,2 proc. ir 3,5 proc., o Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą – atitinkamai 2,1 proc. ir 2,2 proc. apklaustųjų.

Vyriausybės vertinimas pagerėjo

Per mėnesį vyriausybės teigiami ir greičiau teigiamų vertinimų dalis išaugo nuo 24,6 proc. iki 29,8 proc. , neigiamų ir greičiau neigiamų vertinimų sumažėjo nuo 68,5 proc. iki 65,4 proc.

6,9 proc. respondentų rugsėjį ir 4,6 proc. – spalį nežinojo, ką atsakyti, arba neatsakė į klausimą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2018 metų spalio 16-30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.