Nerijus Maliukevičius apie naujos kartos protestus: neįvykusios revoliucijos ir kodėl nereikia nuvertinti baltarusių

Daugiatūkstantiniai protestai Baltarusijoje tęsiasi, tačiau esama sakančių, kad jie slopsta, išsikvepia ir pasiekti Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo jiems nėra lemta. Politologas Nerijus Maliukevičius sako, „neįvykusiomis revoliucijomis“ vadinami protestai socialinių tinklų dėka nesunkiai atkreipia į save dėmesį, tačiau kur kas sunkiau pasiekia politinius tikslus.

Visgi nuvertinti tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra per anksti, pažymi pašnekovas, mat nieko panašaus nei mastu, nei trukme, A. Lukašenkos epochoje nėra buvę.

Sekmadienį Baltarusijoje į gatves vėl išėjo tūkstančiai – šalies Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, mitinge dalyvavo 30 tūkst. žmonių, tačiau naujienų portalas „tut.by“ skaičiuoja, kad šalia Minsko Nepriklausomybės rūmų susibūrė apie 100 tūkst. Protesto akcijos vyko ir Gardine, Breste, kituose miestuose. Tai buvo jau 30-oji protestų diena.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doc. N. Maliukevičius sako, kad nenuostabu, jog pasaulio žiniasklaidos dėmesys Baltarusijai svyruoja – antraščių apie ją tai padaugėja, tai vėl sumažėja. Pasaulis susiduria su pandemija, esama savų, vidinių aktualijų. Be to, ribojamas ir baltarusių žurnalistų darbas, todėl Vakarų šalių dėmesys žiniasklaidos laisvei šalyje labai svarbus, priduria pašnekovas.

„Sakyčiau, nieko keisto – protestas išsitęsė, vyksta kassavaitgaliniai aktyvūs protestai ir dėmesys atitinkamai kartais atslūgsta, kartais vėl padidėja. Galima apskritai stebėti požiūrį, kad protestas rimsta, nors norėčiau atkreipti dėmesį, kad Baltarusijoje niekada neturėjome tokio masto ir tokio tęstinumo protestų“, – LRT RADIJUI sakė VU TSPMI dėstytojas.

Režimas jėgos naudojimą bando dozuoti, imasi bauginimo taktikos, sako N. Maliukevičius. Uniformuotiems jėgos struktūrų pareigūnams talkina persirengę civiliais drabužiais.

„Protesto strategija, galime matyti, yra decentralizuota, jie yra kūrybiški, juose ryškūs moterų vaidmuo, jaunimo vaidmuo, galime stebėti tautinės simbolikos atgimimą. Iš kitos pusės, režimas bando nuvarginti protestuotojus, tarsi bandoma kontroliuoti jį, bet nesigriebiama brutalios jėgos kaip pirmosiomis dienomis. Daugiau naudojama, sakyčiau, bauginimo taktiką, ypatingai šį savaitgalį galėjome matyti, kai vadinamieji „tichari“, t.y. pareigūnai, nusiėmę uniformas ir persirengę treningais, užsidengę veidus, visada buvę bauginimo įrankiu, šį savaitgalį pasirodė labai ryškiai, su guminėmis lazdomis“, – kalbėjo politologas.

Pasak N. Maliukevičiaus, nuvertinti protestų Baltarusijoje potencialo nereikėtų. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad protestų formos pasaulyje kinta, atkreipti dėmesį į juos dėka interneto ir socialinių medijų tapo lengviau, tačiau pasiekti politinių tikslų tai ne visada padeda.

„Pasaulyje galima stebėti naujo protesto formas, kurie kartais vadinami neįvykusiomis revoliucijomis ar neįvykusiais protestais, kurie savyje turi ryškią socialinių tinklų sudedamąją, daug vizualumo, bet neturi politinio tikslo, neaišku, kaip kapitalizuoti protesto dinamiką į realius politinius pokyčius, dėl to kyla tas nerimas dėl Baltarusijos protesto ateities“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.