Nerijus Maliukevičius. Kaip sulėtinti melą ir pagreitinti tiesą?

Spalio pradžioje Vašingtone vyko jau antrasis pasaulinis strateginės komunikacijos ir kovos su netikromis naujienomis ekspertų forumas „StratComDC“. Gausių diskusijų metu ypač įstrigo Piterio Pomerancevo apibendrinimas: Kremlius šiuo metu aktyviai atakuoja mūsų kritinę tiesos ir faktų infrastruktūrą. Tai su kuo mes šiuo metu Vakaruose susidūrėme yra ne tik (ir ne tiek) informacinis karas, kiek karas prieš informaciją, faktus, žurnalistiką, rinkimus, t.y. atakos prieš demokratijų kritinę infrastruktūrą.

Rusų režisieriaus Alksėjus Balabanavo (jo kūryboje žavimasi paprastu rusišku nacionalizmu) filme „Brolis 2“ yra scena, kur pagrindinis veikėjas Danila Bagrovas savo antagonisto – amerikiečio klausia: „Kur slypi jėga, broli?“. Ir pats į šį klausimą atsako: „Jėga slypi tiesoje. Kieno pusėje tiesa – tas ir stipresnis!“. Atrodytų, V.Putinas šią paprastą Danilos Bagrovo išmintį apverčia aukštyn kojomis. Šiuo metu Kremlius vadovaujasi nauju šūkiu – „Jėga slypi prasimanyme. Kieno pusėje melas – tas ir stipresnis“. Tokią galią, kurią Markas Galeottis pavadino tamsia galia (dark power, angl.), Kremlius demonstruoja ne tik Ukrainoje, bet ir Vakaruose legendomis apipindamas Boeing MH17 numušimą ar, po nepavykusio pasikėsinimo į Skripalių, kuriant prasimanymus apie „rusų turistus“ Solsberyje.

Džonatanas Swiftas dar 1710 metais yra sakęs: „Melas skrenda, o tiesa lėtai juda iš paskos, ir, kai žmonės suvokia teisybę ir atsipeikėja, būna per vėlu: pokštas įvyko ir tikslas jau pasiektas“. Informacinio karo taikinys visų pirma yra tiesa ir faktai – mūsų realybės kritinė infrastruktūra. Kremlius praktikoje pademonstruoja kaip šiuolaikinės informacinės technologijos ir socialiniai tinklai, juos naudojant kaip informacinio karo įrankius, leidžia netikras naujienas paskleisti neįtikėtinu greičiu. Kaip tokiomis sąlygomis sulėtinti melą ir pagreitinti tiesą, kaip apsaugoti mūsų realybės kritinę infrastruktūrą?

Lietuva kartu su Danija, Estija ir Didžiąja Britanija dar 2015 m. paragino ES Komisiją ir konkrečiai vyriausiąją užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinę Federiką Mogerini imtis aktyvių priemonių prieš Rusijos dezinformacijos kampanijas. Keturių Europos šalių užsienio reikalų ministrų tuo metu pasirašytame kreipimesi išskirtos keturios prioritetinės kryptys. Visų pirma, supratimo apie agresyvią Kremliaus strategiją skatinimas. Raginama vykdyti tyrimus ir diskusijas tarp valstybių narių, su partneriais NATO, įtraukiant ekspertus, mokslininkus, pilietinę visuomenę. Įgyvendinti žiniasklaidos raštingumo iniciatyvas visose ES šalyse. Taip pat reguliariai vykdyti visuomenės nuomonės apklausas siekiant nustatyti silpnybes ir rizikas, kurias Kremliaus propaganda išnaudoja.  Antra, proaktyvumas ir nuoseklumas kovojant su dezinformacija – visos ES ir valstybių narių strateginės komunikacijos kompetencijų stiprinimas. Trečia, alternatyvių kanalų rusų kalba kūrimas, griaunant Rusijos valstybinių televizijų informacinę monopoliją Europos (ypač Baltijos šalių) rusakalbių auditorijose. Ketvirta, atskaitomybė ir skaidrumas Europinėje žiniasklaidos rinkoje. Rusija ilgai ir sistemingai išnaudojo atvirą Europos žiniasklaidos reguliavimą savo tikslams, todėl ypač svarbu egzistuojančiomis teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią Kremliaus dezinformacijai ir atvirai smurto propagandai.

Netrukus po šio raginimo Europos išorės veiksmų tarnyboje, kuriai vadovauja Federika Mogerini buvo įsteigtas specialus Rytų strateginės komunikacijos padalinys (East StratCom, angl.). Nuo tada jau praėjo trys metai, tačiau akivaizdu, kad ES išgirdo ir įgyvendino tik mažąją dalį 2015 m. kreipimesi išsakytų rekomendacijų. Rytų strateginės komunikacijos padalinys, kuriame dirba kiek daugiau nei dešimt specialistų, nuolatos kovoja dėl savo išlikimo ir biudžeto. Europos Sąjungos pareigūnai garsiose kalbose apie dezinformacijos grėsmes vengia garsiai ištarti Rusijos pavadinimą. Net ir turėdamas ribotus resursus, pasitelkęs savanorių iš Ukrainos ir Gruzijos pagalbą Rytų strateginės komunikacijos padalinys sugebėjo sukurti tikrai patrauklų kovos su dezinformaciją resursą „EUvsDisinfo“. Tačiau to tikrai neužtenka norint apsaugoti mūsų realybės kritinę infrastruktūrą nuo Kremliaus tamsiosios galios.

Kol Federikos Mogerini vadovaujama Europos išorės veiksmų tarnyba trypčioja vietoje, informacinio karo fronte esančios valstybės ir pilietiškai aktyvūs žmonės imasi iniciatyvos. Geras to pavyzdys lietuvių projektas Demaskuok.lt skirtas kovai su dezinformacija. Šiame projekte susivienijo didžiausios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, virš 30 Lietuvos elfų (pilietiškų savanorių kovotojų su Kremliaus melais), jiems padeda Lietuvos institucijų StratCom’ai ir nevyriausybinės organizacijos. Būtent šis projektas imasi didžiausio šiuolaikinių informacinių karų iššūkio – lėtinti melą ir greitinti tiesą. Naudojant modernius algoritmus, bei padedami elfų, žurnalistai gali kur kas greičiau rasti ir demaskuoti dezinformaciją. Šiuo metu sistema gali identifikuoti dezinformaciją per 2 min. Tai savotiška išankstinio įspėjimo apie dezinformaciją ir netikras naujienas sistema.